Tokia istorija socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo kaunietis Tadas (vardas – pakeistas), kuris troleibuse netyčia paliko savo išmanųjį telefoną, o vėliau jo laukė neįprasta staigmena.
Vairuotojas su vogtu telefonu prisidarė asmenukių
Tadas pasakojo, kad daug kartų skambino į savo telefoną, o du kartus skambutį esą kažkas atmetė. Tuomet jis paskambino į Kauno viešojo transporto aptarnavimo centrą, kad šis susisiektų su konkretaus troleibuso vairuotoju ir paklaustų, ar nerado telefono.
Po kurio laiko Tadą pasiekė atsakymas, kad jokio telefono vairuotojas neva nerado.
Vis tik vyras nepasidavė ir patikrino savo telefono lokaciją. Ji parodė, kad telefonas vis dar keliauja tuo pačiu maršrutu, kaip ir troleibusas.
Keleivis apie tai pranešė aptarnavimo centrui, tačiau vairuotojas esą toliau aiškino, kad jokio telefono troleibuse nėra.
Galiausiai Tadas įlipo į tą patį troleibusą, ėmė visur ieškoti telefono ir po pusvalandžio jį rado esą visai kitoje vietoje, nei pats sėdėjo, ir dar paslėptą tarp sėdynių.
Išlipęs iš troleibuso Tadas patikrino telefono galeriją ir aptiko neįprastą radinį – nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose buvo įamžintas troleibuso valdymo skydelis ir vairuotojo veidas.
Tado teigimu, įrašai buvo padaryti dar iki to laiko, kai jis pranešė, kad mato telefono lokaciją. Keleivio spėjimu, sužinojęs, kad telefonas rodo lokaciją, vairuotojas telefoną „saugiai paslėpė“.
Tadas paminėjo, kad „Iphone 16“ telefono šone yra mygtukas, kuriuo galima fotografuoti. Tad tikriausiai vairuotojas jį palaikė išjungimo mygtuku ir netyčia prisifotografavo bei prisifilmavo.
„Noriu perspėti visus, kad net vyresnio amžiaus troleibusų / autobusų vairuotojai nėra jau tokie šventi, kaip mes dažnai galvojame.
Visa laimė, kad turėjau telefono lokaciją, o jis paėmęs telefoną nesugalvojo jo išjungti. Būkite atidūs!“ – rašė kaunietis.
Troleibuso vairuotojo versija skiriasi
Bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis nurodė, kad minimo vairuotojo istorijos versija – kiek kitokia.
„Vairuotojas paaiškino mums, kad rastą telefoną jam perdavė keleiviai. Jis mėgino surasti savininką, bet jam to telefono nepavyko nei atrakinti, nei nieko. Kadangi vairuotojas – senyvo amžiaus ir naudoja klavišinį telefoną, tai maigė maigė tą išmanųjį, jam nieko nepavyko ir jis jį pasidėjo.
Vairuotojas neigė, kad keleivis savo telefoną rado tarp sėdynių. Anot jo, keleivis įlipo, paklausė, ar nerastas telefonas, ir vairuotojas telefoną jam tiesiog atidavė. Na, vairuotojo versija tokia. Aš jos patikrinti negaliu, kadangi troleibusas – senas ir neturi kamerų“, – pasakojo „Kauno autobusų“ atstovas.
Jam buvo keista, kodėl keleivis iš karto nesikreipė į administraciją, o tiesiog parašė apie tai socialiniame tinkle.
„Ar būna tokių atvejų, kad vairuotojas pasisavina kažkokį daiktą? Nežinau, galbūt. Bet aš tokių atvejų nesu girdėjęs. Būtų kameros, galėtume patikrinti ir būtų aiškiau.
Dabar nieko nematę vairuotojo policijai nepriduosime. Tą turbūt turėtų padaryti pats keleivis“, – svarstė R. Stankaitis.
Už vagystę vairuotojui – įspėjimas ir mažesnė alga
„Kauno autobusų“ atstovo teigimu, pametęs daiktą keleivis pirma turi kreiptis į dispečerinę. Jei daikto ten nėra arba keleivis įtaria, kad daiktą pasisavino vairuotojas, galima kreiptis į administraciją.
„Mes tuomet bandytume žiūrėti kameras – jas turi 90 proc. autobusų ir troleibusų. Tad didelė tikimybė, kad galėtume nustatyti faktiškai, kas įvyko.
Jei įtartume, kad tikrai įvyko vagystė, šitą dalyką jau tirtume ne mes, o policija“, – kalbėjo R. Stankaitis.
Vis tik jis paminėjo, kad tokiu atveju vairuotojui grėstų gauti įspėjimą ir mažesnį atlyginimą.
„Jei vairuotojas pasisavintų keleivio daiktą, reikštų, kad jis neįvykdė savo pareiginių nuostatų, t. y., kad radus daiktą jį reikia pristatyti į dispečerinę. Jei jis to nepadarytų, mes jo atleisti iš karto negalėtume.
Bet galėtume taikyti įspėjimą, kad už panašų atvejį kitą kartą darbuotojas jau gali būti atleistas. Taip pat tokiu atveju vairuotojui galėtume neišmokėti kintamosios dalies, t. y. jam nebūtų išmokėtas visas atlyginimas“, – aiškino R. Stankaitis.
Kas gresia už mėginimą pavogti?
Pasak advokato dr. Arvydo Budniko, jei keleivio versiją laikytume tiesa, būtų galima įžvelgti potencialios vagystės atvejį.
Jo teigimu, iš keleivio versijos galima suprasti, kad kaltininkas žinojo apie telefoną (tai liudija jo padarytos asmenukės ir vaizdo įrašai), melavo teisėtam jo savininkui, kad telefono troleibuse nėra, nors paslėpė telefoną kitoje troleibuso vietoje, kad telefonas nebūtų surastas pas kaltininką.
„Nagrinėjamu atveju potencialus kaltininkas naudojosi telefonu, jį paslėpė ir kitaip įgyvendino savo valią į telefoną, taigi buvo įgijęs galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią.
O aplinkybė, kad paslėptas ir pasisavintas telefonas buvo surastas, neturi jokios reikšmės kvalifikuojant kaltininko veiką“, – dėstė A. Budnikas.
Jis vardijo, kad už vagystę yra numatytos kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki 3 metų.
„Konkrečią bausmę ir jos dydį parenka teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko kaltės formą, padarytos žalos pobūdį ir dydį, kaltininko asmenybę (amžių, sveikatą, teistumą, elgesį), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina, kad teismas kaltininkui skirtų piniginę baudą, jei jis turėtų, iš ko ją sumokėti. Jei pinigų kaltininkas neturėtų, tikėtina, jam būtų skiriami viešieji darbai arba areštas“, – komentavo A. Budnikas.
Pasak jo, jei pagrobiamas nedidelės vertės turtas (nuo 150 iki 500 eurų), laisvės atėmimo skirti negalima:
„Iphone 16“ kaina įprastai be defektų viršija 500 eurų sumą, tačiau konkrečioje byloje daikto vertė gali būti nustatoma pagal jo realią būklę, todėl galėtų būti ir mažesnė nei 500 eurų.“
Ką daryti, kad kaltininkas atsakytų už veiksmus?
A. Budnikas nurodė – jei patiriama žala ar norima, kad kaltininkas už savo veiksmus atsakytų, visuomet verta apie nusikalstamą veiką pranešti policijai.
T. y. pateikti prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai policijos komisariate ar per internetinį portalą „Epolicija“.
Anot advokato, jei policija nutars, kad keleivio pozicija yra pagrįsta ir galima įžvelgti nusikalstamą veiką, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Ikiteisminiame tyrime surinkus pakankamai įrodymų ir prokurorui neabejojant kaltininko kalte, būna surašomas kaltinamasis aktas ir byla perduodama nagrinėti teismui.
Būtent teismas galutinai įvertina kaltininko atsakomybės klausimą (nuteisti ar išteisinti) ir, jeigu nuteisia, paskiria bausmę.
A. Budnikas pabrėžė, kad nukentėjęs asmuo pats neatlieka ikiteisminio tyrimo, o tai reiškia, kad jam procesas nekainuoja.
„Žinoma, nukentėjęs asmuo baudžiamajame procese turi teisę turėti atstovą (advokatą), jeigu pats to nori, taip pat baudžiamajame procese gali pareikšti ir civilinį ieškinį dėl turtinės / neturtinės žalos atlyginimo.
Tai kažkokie įsivaizduojami nukentėjusiajam brangūs procesai baudžiamojoje teisėje neegzistuoja ir neturėtų atgrasinti nukentėjusių asmenų ginti savo teises“, – akcentavo pašnekovas.
