Ne dėl priešinimo.
Ar ne prie Vytauto Lietuva turėjo didžiausią teritoriją?
Tuomet, pradedant Gediminu, tęsiant Algirdo ir Kęstučio darbus, Vytautas valstybės vystyme pasiekė aukščiausiąjį tašką?
Jei taip, tai dėl to jis ir Didysis.

Ne dėl priešinimo.
Ar ne prie Vytauto Lietuva turėjo didžiausią teritoriją?
Tuomet, pradedant Gediminu, tęsiant Algirdo ir Kęstučio darbus, Vytautas valstybės vystyme pasiekė aukščiausiąjį tašką?
Jei taip, tai dėl to jis ir Didysis.

"Latiniai" tai čia iš rusiško "laty":D? Lietuviškai, musėt, būtų plokštiniai šarvai :). Tikėtina, kad net ir ne visi LDK stambesnieji feodalai Žalgirio mūšyje buvo ištisai "apsiplokštinę". Net ne visi Ordino riteriai buvo su kirasomis. Tačiau tai, kaip pradedant nuo XIV a. pabaigos atrodo lietuviškas Vytis (Pogon Litewska) rodo kokio tipo ginkluotė buvo prioritetas ir siekiamybė. Beje, pasekus Vyčio šarvuotės evoliuciją (ypač pagal šalmo tipą) aiškiai matomas jos vienalaikiškumas su esamu laikotarpiu: XIVa. - XV a. pradžia - basinetas (bascinet, beckenhaube),
XV a. - XVI a. pradžia - saladas (sallet, schaller, celata), XVI a. - arme (armet) ir t.t. Tik nustojus naudoti šarvus prasideda diletantiškos fantazijos, deja, prasitęsę į prieškario Vyčio vaizdavimą ir perimtos dabartinio Lieuvos Respublikos herbo. Bet čia jau ne į temą.
Be abejo, Žalgirio mūšio laikotarpiu LDK kariuomenėje turėjo būti kažkoks žemesnis negu Ordino ginkluotės vidurkis, bet tikėtina, kad nelabai skirtingas nuo lenkų lygio. Vytauto ir jo palydos, beje, galėjo prilygti aukščiausiam Ordino riterių lygiui - lėšų ir galimybių įsigyti tokius šarvus tikrai netrūko.

Gediminas ir Algirdas (tam tikra prasme ir Kęstutis, nors jis labiau pasižymėjo kaip submonarchas), be abejo, buvo žymūs valdovai, ir juos tikrai būtų galima pavadinti didžiaisiais. Bet paprastai "Didžiojo" prievardį gauna paskutinis iš didžiųjų: pvz., Karolis Martelis - Pipinas - Karolis DIDYSIS. Panašiai ir Vytauto atveju - jis buvo nuoseklus savo tėvo, dėdės ir senelio darbų tęsėjas bei jų užbaigėjas. Taigi nereikia dirbtinai priešinti.

Pati diskusija ir komentarai labai jau man patinka. Retai Lietuvoje vyksta viesoji diskusija ir net tam tikras visuomenes susigrupavimas del istorijos ir net jos detaliu. Lietuvoje istorikai (turiu galvoje mokslo zmones) vis dar linke i krastutinumus. Vieni atkuria XIV-XV amziaus Lietuva kaip Europos civilizacijos nepaliesta, barbnariska visomis prasmememis krasta, kur tik auksciausias elitas buvo patyres tam tikrus Vakaru civilizacijos elementus. (vizualiai tai atrodytu (cia sorry truputi anekdotiskai), kad zalgirio musyje Vytautas, na ir dar kokie 2-3, buvo apsiginklave pagal auksciausius Europos technologinius ir mados standartus Milane pagamintais sarvais, o visi kiti buvo plikais uzpakalias su pagaliais rankosi, pagal priesinga vaizdelis, vos ne visi kokie 15000 lietuviu sauleje pizgejos latiniais sarvais.

Sorry, ne spalio 27 d., o spalio 26 d. "Ūkininko patarėją".

Nei antisovietinių partizanų žygdarbio, nei Vytauto Didžiojo nuopelnų Lietuvai nesugebame tinkamai įvertinti. Arba patyčios, visokių ivaškevičių „žali“ vėmalai ant partizanų, arba sentimentalūs verksmai „kaip jie mus pavergė“. Teko per radiją klausytis šitos skudurinės „dramaturgės“ Vidos Mikšytės-Morkevičienės „pjesės“ „Karūna“.Įspūdis toks – „dramaturgė“ tiesiog nurašė iš LSSR istorijos vadovėlio, skirto vyresniųjų klasių moksleiviams, prasimanymus apie Vytautą Didįjį, Maskvos labiausiai nekenčiamą Lietuvos valdovą, dešimtis kartų nusivaliusį kojas į Rusiją.

Nusipirk antradienio, spalio 27 d., "Ūkininko patarėją", ir pamatysi žiedą visu gražumu, per dvi skiltis.

Kęstutis tai tikrai ne. Algirdas irgi tik dalinis buvo vadas. Gediminas buvo tik pradžia.
Taip, kad nelabai pataikei.

Šitas kometras visad pats populiariausias: "kaimo jurgio svaičiojimai" malonu kad bet tiek žmonės moka diskutuoti. Geresni ir žymesni ir dar karaliai:

- Gediminas
- Algirdas
- Kęstutis
ir t.t.