Tokį vertinimą centras pateikė antradienį paskelbęs Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitos 2025 priedą „Grėsmių žemėlapį“.
Palyginus su bendra ataskaita, žemėlapio duomenys skiriasi, nes jame analizuojami tik ypatingos svarbos ir kiti itin svarbūs sektoriai, taip pat atsižvelgiama į skirtingus duomenų kriterijus.
„2025 metais kibernetinių grėsmių situacija Lietuvos kibernetinėje erdvėje išliko įtempta. Pagrindiniai taikiniai buvo skaitmeninės infrastruktūros bei viešojo administravimo sektoriai. Nors bendras incidentų skaičius nebuvo didelis, fiksuoti atvejai rodo nuoseklų piktavalių aktyvumą – paslaugų trikdymą ir informacijos rinkimą“, – teigia centras.
Centro teigimu, kibernetinių grėsmių lygis šalyje įvertintas geltona spalva, ja nusakomas vidutinis grėsmės lygis, fiksuojamas padidėjęs kibernetinis aktyvumas, nustatomi pavieniai reikšmingesni incidentai, pažeidžiamumai ar duomenų nutekėjimai.
Tai antras saugumo lygis, žemas grėsmių lygis žymimas žalia spalva, aukštesni lygiai – oranžine ir raudona.
„Priešiškų valstybių piktavaliai toliau tęsia veiklą, siekdami savosios valdžios atstovų numatytų strateginių tikslų. Svarbių Lietuvos organizacijų informacinėms sistemoms didžiausią grėsmę kelia priešiškų valstybių kibernetinio šnipinėjimo grupuotės“, – rašoma ataskaitoje.
„Turėdamos didelius finansinius išteklius, kompetenciją ir motyvaciją veikti prieš Lietuvos ir kitų NATO valstybių organizacijas, šnipinėjimo grupuotės siekia įgyvendinti sudėtingas, sunkiai atskleidžiamas operacijas, skirtas jautriai informacijai perimti, dezinformacijai skleisti“, – teigia NKSC.
Daugiau nei pusė sistemų – pažeidžiamos
2025 metais Lietuvos ypatingos svarbos ir kituose itin svarbiuose sektoriuose užfiksuoti 73 kibernetiniai incidentai, iš kurių 13 – dideli.
Viešojoje erdvėje identifikuota daugiau kaip 300 pranešimų apie tariamas ar realias kibernetines atakas prieš Lietuvos subjektus, daugiausia viešojo administravimo ir transporto sektoriuose.
Iš 153 vertintų informacinių sistemų 98 nustatytos kaip pažeidžiamos.
Didžiausi kiekiai fiksuoti birželio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, tačiau pažymima, kad aptikimo momentas ne visada sutampa su faktiniu duomenų praradimo laiku.
NKSC teigimu, didžiausias incidentų skaičius nustatytas skaitmeninės infrastruktūros sektoriuje – 29. Jis ženkliai lenkia kitus sektorius ir išlieka pagrindiniu kibernetinių incidentų taikiniu.
„Tai siejama su plačiai naudojamomis, viešai prieinamomis ir tarpusavyje glaudžiai susietomis informacinėmis sistemomis“, – rašoma „Grėsmių žemėlapyje“.
Antras pagal incidentų skaičių buvo viešojo administravimo sektorius – 15 pažeidimų, kuriame incidentai, pasak centro, atspindi šio sektoriaus svarbą valstybės veiklos tęstinumui ir visuomenės pasitikėjimui.
Pasak NKSC, bankininkystės (7), sveikatos priežiūros (7) ir transporto (6) sektoriuose fiksuotas vidutinis incidentų skaičius, rodantis nuolatinį, tačiau ne itin intensyvų piktavalių aktyvumą.
Centro teigimu, daugiausia registruotų įvykusių incidentų buvo nedideli – iš viso 60 atvejų (82 proc. visų incidentų), dažniausiai lokalūs, trumpalaikiai ir neturėję ilgalaikio poveikio informacinių sistemų veikimui ar paslaugų teikimo tęstinumui. Užfiksuota 13 didelių incidentų.
NKSC teigimu, pažeidžiamumų pasiskirstymas sektoriuose rodo skirtingą saugos vertinimų aktyvumą ir sistemų brandos lygį.
Daugiausia pažeidžiamų sistemų nustatyta sveikatos priežiūros – 21 pažeidžiama, 15 nepažeidžiamų – bei maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo sektoriuose – 28 pažeidžiamos, 8 nepažeidžiamos.
„Čia fiksuotas didesnis saugumo spragų paplitimas. Tai gali būti siejama su nevienodu saugumo priemonių taikymu, pasenusių technologijų naudojimu ar nepakankamu atnaujinimų valdymu“, – teigia centras.
Nutekinti duomenys gali būti pasitelkti ateities operacijose
NKSC duomenimis, pernai ypatingos svarbos ir kituose itin svarbiuose sektoriuose užfiksuota daugiau kaip 106 tūkst. nutekintų prisijungimo duomenų, didžiausi nutekėjimų kiekiai fiksuoti skaitmeninės infrastruktūros – beveik 52 tūkst., ir viešojo administravimo – beveik 28 tūkst., sektoriuose.
„Priešiškų valstybių piktavaliai gali naudoti nutekintą informaciją taikinių profiliavimui, socialinės inžinerijos operacijoms ar tolesnių kibernetinių veiksmų planavimui“, – rašoma „Grėsmių žemėlapyje“.
Pasak centro, informacija, gauta per duomenų nutekėjimus, gali būti pritaikyta platesnėse žvalgybinėse ar informacinėse kampanijose, sustiprinant jų poveikį.
„Lietuvos kibernetinėje erdvėje fiksuojama kryptinga ir tęstinė pažeidžiamumų paieška, būdinga pažangioms ir ilgalaikėms kibernetinėms operacijoms. Priešiškų valstybių remiami piktavaliai reguliariai analizuoja valstybės institucijų ir kritinės infrastruktūros sistemas, siekdami identifikuoti technines spragas“, – teigia NKSC.
Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje tikėtina technologinė pažanga, įskaitant dirbtinio intelekto panaudojimą pažeidžiamumams identifikuoti ir išnaudoti.
Ataskaita nagrinėja praėjusius metus, tačiau ji paskelbta Lietuvoje nuskambėjus vienam didžiausių duomenų nutekinimo skandalų – iš Registrų centro valdomų duomenų registrų nukopijuota daugiau nei 600 tūkst. įrašų.
Anot Registrų centro, nutekėjus duomenims atskleista Nekilnojamojo turto registro išrašų informacija, įskaitant žmonių asmens kodus.
Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės „Grėsmių žemėlapis“ – NKSC koordinuotas kibernetinių grėsmių situacijos Lietuvoje vertinimas, parengtas bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu ir Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu.
Vertinime analizuojami registruotų incidentų, sistemų pažeidžiamumų bei duomenų nutekėjimų duomenys, taip pat nagrinėjamas platesnis kibernetinių grėsmių kontekstas – užsienio veikėjų aktyvumas.
Centro teigimu, dokumentas skirtas sprendimų priėmėjams ir kibernetinio saugumo specialistams, siekiant pateikti koncentruotą grėsmių vertinimą bei išryškinti aktualiausias tendencijas ir galimas rizikas nacionaliniam saugumui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
