Iki šiol galiojusi tvarka leido tikrinti tik tranzitu vežamų pašarams skirtų grūdų kilmės šalį, tačiau nuo pirmadienio bus taikomas naujas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolės mechanizmas.
Pagal jį kiekviena tranzitu vežama, perkraunama ar laikinai sandėliuojama maistinių grūdų siunta iš Rusijos ir Baltarusijos bus tikrinama ir dokumentiškai, ir fiziškai, bus imami mėginiai, siekiant patikrinti grūdų kilmę.
„Kaštai gula ant pačio siuntos vežėjo, tai yra ant pardavėjo, ir tie patys laboratoriniai tyrimai taip pat turės būti apmokėti to, kuris nori vežti grūdus per Lietuvos uostą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Mažeika.
„Įsiveda (…) svarbus elementas, kad kol grūdai bus tikrinami, jie negalės išplaukti iš Klaipėdos uosto. Ir tai yra, turbūt, esminis pokytis, kuris leis (grūdus – ELTA) sulaikyti čia, kol yra tyrimas. Tyrimas gali užtrukti kelias savaites. Vis tik tas laikas, kaštai, mūsų manymu, yra esminis elementas, kuris leis mūsų agresoriams kaimynams nesinaudoti mūsų uostais“, – tikino ministras.
Pasak jo, grūdų patikros procesas gali trukti nuo trijų iki penkių savaičių, trukmė gali priklausyti nuo tikrinamo sąstato dydžio.
„Mūsų tikslas, kad per Lietuvos uostus nebūtų išvežami jokie kroviniai, (…) ypatingai kalbant apie grūdus, kur tikrai matome didžiulį susirūpinimą iš ūkininkų, kad vis tik tiems atvežtiesiems grūdams (…) uosto krovos kompanijos gauna didesnį įkainį už krovą, tad jiems tiesiog, paprastai kalbant, labiau apsimoka. Bet tikrai nesinorėtų, kad tai būtų verslo interesas“, – tikino K. Mažeika.
Nors nerimo kyla dėl rusiškų ir iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų galimai pagrobtų grūdų tranzito per visų Baltijos valstybių, ne tik Lietuvos, uostus, ministras pažymėjo, kad Latvija šiuo klausimu kol kas nesiima jokių veiksmų.
K. Mažeikos teigimu, Lietuva šaliai pasiūlys pagalbą, suteikiant galimybes tikrinamų grūdų mėginius siųsti į laboratoriją Jungtinėje Karalystėje.
„Manau, kad procesas tikrai sutrumpėtų ir būtų reali galimybė mūsų kaimynams latviams, nes, kaip žinia, Latvijoje grūdų iš Rusijos eksportas padidėjo 3,1 karto“, – pridūrė ministras.
„Pažadame bendradarbiavimą ir tarpininkavimą. Tai yra tiesiog latvių politinis sprendimas pasinaudoti šia kaimynų pagalba arba ne“, – pažymėjo jis.
Sprendimas dėl visiško tranzito ribojimo – įvertinus tyrimų rezultatus
Pasak žemės ūkio ministro, naujoji tvarka reiškia, kad kol kas sprendimai dėl visiško rusiškų grūdų tranzito nėra priimami, tolimesni žingsniai priklausys nuo tyrimų rezultatų.
„Vertinsime procesą patį, žiūrėsime, kaip keičiasi srautai. Turbūt svarbu ir tyrimų rezultatai, matysime, ar tie grūdai vis tik yra rusiškos kilmės, kiek juose yra ukrainietiškos kilmės grūdų. Turime tokios informacijos iš kolegų Ukrainoje, artimiausiu metu planuojame susitikti su Ukrainos žemės ūkio ministru“, – kalbėjo K. Mažeika.
„Sprendimai priimti, teisiškai procesas yra valdomas, tačiau turime nuolat stebėti, nes žinome, kad vis tik bus ieškoma būdų (pervežti ukrainietiškus grūdus – ELTA)“, – tikino jis.
Ministras kartojo, kad ieškant teisinių būdų griežtinti grūdų pervežimo kontrolę buvo jaučiamas verslo interesas procesą trukdyti, tačiau ministerija atsakė į teisininkų užklausas, kad procesų nebūtų galima sustabdyti.
Griežtesnė tvarka – nuo lapkričio 16 d.
Kaip Eltai nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), nuo pirmadienio įsigalioja griežtesnė rusiškų ir baltarusiškų grūdų pervežimo patikra.
Išankstinę informaciją apie kiekvieną vagoną VMVT reikės pateikti ne anksčiau kaip prieš 24 val. (dėl logistinių apribojimų – ne vėliau kaip prieš 4 val.) iki atvykimo į pasienio kontrolės punktą.
Kartu reikės pateikti kilmės sertifikatą, sąskaitą faktūrą, transporto dokumentus ir valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Jei bus nurodoma Ukrainos kilmė, privalu pateikti ir teisėtą įsigijimą pagrindžiančius dokumentus.
Nustačius su kilme susijusių neatitikčių, siuntą vežti per Lietuvą bus draudžiama, kitiems trūkumams pašalinti bus skiriamos ne daugiau kaip 3 darbo dienos.
Perkrovimo ar sandėliavimo vietoje VMVT pareigūnas taip pat patikrins krovinį ir iš kiekvienos siuntos paims ėminį kilmei ištirti, muitinė įforminimą atliks tik gavusi VMVT leidimą.
Pasak ŽŪM, jei tyrimai daugiau kaip 50 proc. tikimybe rodys, kad grūdų kilmė neatitinka dokumentų, siunta bus grąžinta į išvežimo šalį arba sunaikinta muitinei prižiūrint.
Jei tokios siuntos nebus įmanoma fiziškai atskirti nuo kitų, sprendimas bus taikomas visoms siuntoms, laikomoms bendrai.
Verslas turės apmokėti viską – valstybės rinkliavą, laboratorinių tyrimų, grąžinimo ar sunaikinimo išlaidas.
Nuo pernai gegužės jau taikoma griežtesnė kilmės patikra tranzitu per Lietuvą vežamoms ar laikinai sandėliuojamoms pašarinių žaliavų siuntoms – kukurūzų, kviečių, miežių ir saulėgrąžų grūdams, kurie atkeliauja iš Vyriausybės nepatikimomis pripažintų šalių.
Kaip skelbė ELTA, apie konkurencinius iššūkius dėl rusiškų grūdų tranzito per Baltijos valstybių uostus pastaruoju metu pradėjo kalbėti perdirbėjai, įspėjantys, kad tarp gabenamų kultūrų gali būti ir pavogti grūdai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
Reaguodami į tai, visų trijų Baltijos valstybių politikai ragina ieškoti sutarimo dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, taip pat imamasi nacionalinio lygio sprendimų.
Šios siuntos, pagal naują tvarką, bus išleidžiamos į paskirties šalį tik tuo atveju, jeigu laboratorinio tyrimo išvada patvirtins atitiktį lydimuosiuose dokumentuose nurodytai kilmės šaliai.
