Korupcijos rizikos vertinimą kai kuriose valstybės įmonėse atlikusi STT pažymi, kad bendradarbiavimo sutartis su bendrove „Versima“ jau nutraukta po pernai rudenį įvykusių Vyriausybės sprendimų. Jais „Litexpo“ panaikintas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas, kartu nutrauktos ir valstybinės žemės nuomos sutartys.
Dalį sprendimų bendrovė ginčija teisme, tačiau dėl kempingo sklypo nuomos – ne.
Esminė STT pastaba – valstybės įmonė negalėjo pernuomoti sklypo, kurį pati buvo išsinuomojusi iš valstybės visai kitiems tikslams. Tokiu būdu sklype, kur planuota statyti Nacionalinį kongresų centrą, įsikūrė privatus kempingas.
Sutartimi 2014-aisiais „Litexpo“ ir bendrovė „Versima“ įsipareigojo Vilniuje, Lazdynuose, įsteigti ir įrengti sezoninį kempingą „Vilnius City“. „Litexpo“ – suteikti sklypą kempingui, „Versima“ už sklypą mokėjo nustatytą mėnesinį mokestį, taip pat įsipareigojo apmokėti komunalinius ir kitus mokesčius.
Už hektarą – po 2100 eurų per mėnesį
Pasak „Litexpo“ atstovų, šis mokestis siekė 2100 eurų, pinigai naudoti išlaidoms ne sezono metu: žemės mokesčiui, infrastruktūros išlaikymui. Bendrovė sklypu naudojosi sezono metu – gegužės-rugsėjo mėnesiais.
Prieš tai minimą sklypą „Litexpo“ išsinuomojo iš valstybės konkrečiam tikslui – planuota įkurti jame Nacionalinį kongresų centrą.
Tačiau šie darbai taip ir nepradėti negavus valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo.
Pinigų šiam tikslui negavusi, valstybės įmonė nusprendė sklypą pernuomoti.
Naujausia sutartis dėl sklypo sudaryta 2014-aisiais, nors kempingas čia veikė jau nuo 2008-ųjų. Kaip BNS sakė „Versimos“ direktorius Vygandas Lazauskas, pagal ankstesnę sutartį, „Versimai“ vasarą, kai „Litexpo“ nevyksta renginiai, leista naudotis asfaltuota automobilių stovėjimo aikštele, tačiau padaugėjus lankytojų, nuspręsta išsikelti į gretimą sklypą. „Litexpo“ duomenimis, tuomet bendrovė mokėjo po 1710 eurų per mėnesį.
Atsakyme BNS „Litexpo“ nurodė, kad „Versimai“ prieš dešimtmetį leista įkurti kempingą, nes tuomet tokių nakvynės vietų Vilniuje nebuvo, o kempingai prie parodų centrų yra „plačiai užsienyje žinoma praktika“.
„Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius BNS patikino, kad kempingo veikla šioje vietoje nebeplanuojama, o ankstesnių vadovų sudaryta sklypo nuomos sutartis jau nutraukta.
„Kempingo veikla pagal žemės paskirtį galėjo būti vykdoma „Litexpo“ erdvėje ne sezono metu. Žiūrint plačiau, Vilniuje nėra kur kitur įkurti kempingo erdvės. Tuo metu tam, mano supratimu, ši vieta puikiai tiko“, – tikino J. Bortkevičius.
Sklypą pernuomoti draudė įstatymai
Anot STT, sutartis pavadinta bendradarbiavimo, tačiau savo esme ji visiškai atitiko nuomos sutarties požymius, nors įstatymai draudžia valstybinį žemės sklypą pernuomoti ar perduoti tretiesiems asmenims naudotis kitiems tikslams.
„Kadangi sklypas, kuriame „Litexpo“ leido organizuoti sezoninį kempingą, nuosavybės teise priklauso valstybei, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o „Litexpo“ jį tik nuomojasi, todėl „Litexpo“ negalėjo šio sklypo išnuomoti ar perduoti naudotis kitiems asmenims. Draudžiamo sandorio įforminimas prisidengiant kita sutartimi (bendradarbiavimo) vertintinas kaip korupcijos rizikos veiksnys“, – pažymi STT.
Tarnyba atkreipė dėmesį, kad sutarties priedas turėtų apibrėžti pajamų, gautų iš bendrovių veiklos, dalinimosi tvarką, bet „Versida“ pajamomis nesidalino, tik mokėjo nuomą. STT išsakius pastabas, „Litexpo“ sutartį nutraukė pernai rugsėjo 21-ąją.
STT paragino bendrovės vadovą gauti valdybos pritarimą, jei sudaromos ilgalaikės sutartys dėl nekilnojamojo turto, taip pat nustatyti prievolę, kad nuosavo nekilnojamojo turto nuomai pritartų kolegialaus valdymo organas.
„Litexpo“ atsakyme nurodoma, kad šiuo metu panašias sutartis pagal bendrovės tvarką valdyba jau tvirtina.
Tuo metu „Versimos“ vadovas V. Lazauskas tvirtino, kad bendrovė, valdanti kempingą Kaune ir kurianti dar vieną Birštone, Vilniuje per sezoną priimdavo apie 8 tūkst. turistų.
Jis tikino, kad sandoris buvo naudingas Vilniui, nes savo lėšomis „Versima“ reklamavo lankytinas sostinės vietas Baltijos kempingų kataloge, o pernai liepą–rugsėjį iš turistų į sostinės biudžetą surinkta apie 5000 eurų „pagalvės“ mokesčio.
„Versimos“ vadovas apgailestavo, kad nutraukus sutartį, Vilnius neteko didžiausio iš trijų kempingų, o Ekonomikos ministerija, Vilniaus savivaldybė ir kitos institucijos nepasiūlė kitos tinkamos vietos šiai veiklai.
„Yra reklama, įdirbis padarytas, bet tik tiek, kad nėra sąlygų, niekas negirdi to dalyko, kad 10 metų viskas vyko iš privačios iniciatyvos, dabar, pasirodo, nėra kur jį perkelti, – BNS sakė V. Lazauskas, – Buvo mintis, kad gal savivaldybė turi kokią nors vietą, bet kol kas neturi, ką galėtų išnuomoti, nes įstatymai neleidžia. Bet sostinės įvaizdžiui, be kempingo, irgi ne kažkas.“
Ministras: sklypas bus grąžintas gyventojams
Ekonomikos ministras Virginijus Sinkevičius tvirtino, kad sklypas naudotas ne pagal paskirtį ir bus panaudotas grąžinant žemę už sovietmečiu nusavintą turtą.
„Kempingui reikia žiūrėti galimų alternatyvų. Toje vietoje, deja, bet tokios galimybės, panašu, nebus. Nors kai bus žemė grąžinta, ką nuspręs su ja daryti sklypų savininkai, ar galų gale pati savivaldybė gali išpirkti tą žemę iš sklypų savininkų ir priimti kokius nori sprendimus. O Vilniaus miesto savivaldybė tikrai galėjo paieškoti alternatyvų“, – BNS sakė ministras.
