Šios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) organizuojamos pratybos yra viena iš nacionalinių pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalių.
„Kauno rajono savivaldybė visuose mobilizacijos planuose yra priimanti savivaldybė ir mes šiose pratybose testuojame savo parengtumą tai įgyvendinti“, – šeštadienį žurnalistams sakė Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys.
„Visada tobulumui ribų nėra, bet aš tikiu ir matau šiandien, mes gebame (veikti – BNS), mes galime ir iš tiesų esant krizei, būtume ta atraminė savivaldybė. Yra paskaičiuota, kad mes gebėtume priimti iki 23 tūkst. gyventojų“, – teigė jis.
Pagal pratybų scenarijų dėl agresijos akto ir jo sukeltų padarinių šalyje vyko didelio masto gyventojų evakuacija iš 30 savivaldybių į kitas 30 šalies savivaldybių.
Pratybų metu patikrinta visa evakavimo veiksmų seka: gyventojų perspėjimas ir informavimas, surinkimas bei registravimas, išvykimo organizavimas, judėjimas per tranzitines savivaldybes ir priėmimas paskirties savivaldybėse.
Praktiniai evakavimo veiksmai vyko Anykščių, Ignalinos, Kauno, Pakruojo, Švenčionių, Tauragės, Telšių ir Vilkaviškio rajonų bei Pagėgių savivaldybėse. Kitos savivaldybės procedūras išbandė savo ekstremaliųjų situacijų operacijų centruose.
Per pratybas Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje buvo įrengtas gyventojų priėmimo punktas, į kurį atvežta daugiau kaip 100 pratybų dalyvių iš Švenčionių ir Vilkaviškio savivaldybių. Tai buvo didžiausias pratybose numatytas priimamų gyventojų skaičius vienoje savivaldybėje.
Vicemero L. Dilio teigimu, krizės atveju savivaldybei iki 30 dienų pakaktų turimų resursų aprūpinti priimtus gyventojus.
Trūksta informacijos
Lietuvos Raudonasis Kryžius pratybose atlieka pagalbinį vaidmenį – padeda evakuoti ir priimti gyventojus, teikia pirmąją bei psichologinę pagalbą ir prisideda prie gyventojų priėmimo punktų įrengimo.
Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamento reagavimo vadovės Vytautės Stankevičienės teigimu, pratybos parodė, jog trūksta bendros evakuojamų žmonių registravimo sistemos.
„Vis tiktai trūksta tos bendros registracijos formos. Jeigu mes išvežame tiek žmonių per surinkimo punktą, tai kiek žmonių atvyksta ir toliau poreikių registravimas visas, – kalbėjo V. Stankevičienė. – Žmonės turi poreikių atvykę į priėmimo punktą, gali atvykti su gyvūnu, gali atvykti su vaikais, gali reikėti pagalbos judėti, gali reikėti pagalbos transportuotis kažkur – ar į ligoninę, ar į kitą apgyvendinimo vietą.“
Be to, anot jos, pratybose sudėtinga įžvelgti bendrą situacijos vaizdą, trūksta informacijos apie tai, kas vyksta „ant žemės“ ir savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centruose.
„Gauname tokį fragmentuotą šiek tiek vaizdą iš visų, bandome dalintis kartu su visais kitais nevyriausybininkais. Tikrai šitose pratybose dirbam visi kartu, konsoliduojame poreikius ir turimus resursus ir bandome uždengti tas vietas, kur labiausiai trūksta visi kartu“, – sakė V. Stankevičienė.
Vertindama piliečių pasirengimą, Raudonojo Kryžiaus atstovė teigė, kad daugiausiai chaoso kyla pirmosiomis minutėmis, registracijos metu, o vėliau „viskas vyksta labai sklandžiai“.
Svarbios visos žmonių grupės
Iš kaimo Švenčionių rajone evakuotos savanorės Vida ir Rima pratybas įvertino teigiamai – jos sakė žinojusios, ką turi daryti, o aiškios instrukcijos padėjo išvengti chaoso.
Taip pat iš Švenčionių evakuotas Miroslavas tikino, kad viskas „labai sustyguota“.
„Telefono skambučiu pranešė susirinkti prie seniūnijos, (...) atėjome su žmona, instruktažą pravedė, pasirašėm, susodino į autobusą ir atvežė“, – pasakojo vyras.
Miroslavas su žmona žinutės apie evakuaciją sulaukė apie 8.30 val. ryto, o išvažiavo prieš 11 valandą. Tiesa, luktelti teko, kol buvo atvežta vaikščiojimo negalią turinti moteris.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas akcentavo, kad evakuacijos metu svarbu pasirūpinti visais gyventojais.
„Labai svarbios yra visos grupės žmonių, tai ir socialiai pažeidžiamos grupės, žmonės, turintys tam tikrą negalią. Šių pratybų metu yra skiriamas jiems nemažas dėmesys. Džiaugiamės, kad jie irgi įsitraukia kaip statistai į pratybas ir dalyvauja“, – sakė K. Agintas.
Savo ruožtu vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė atkreipė dėmesį, kad evakavimas yra tik vienas iš civilinės saugos elementų.
„Kartu mes plečiame ir priedangų tinklą, modernizuojame gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemas, investuojame į kolektyvinių statinių apsaugos priemones, taip pat investuojame ir stipriname visos valstybės ir visuomenės pasirengimą veikti krizių ir ekstremalių situacijų atveju“, – kalbėjo viceministrė.
„Pratybos yra kaip viena iš sudėtinių dalių, kuri leidžia įvertinti visus tuos galimus poreikius ir esant krizinei situacijai, veikti koordinuotai ir žinoti savo vaidmenis“, – sakė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
