Kaune trečiadienį vyksta renginiai, skirto paminėti Romo Kalantos žūties 42-ąsias metines. 1972 metais už Lietuvos laisvę viešai susideginęs jaunuolis tapo pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu.
Miesto valdžios atstovai ryte aplankys R.Kalantos kapą, vidurdienį minėjimai vyks Muzikinio teatro sodelyje ir Kauno IX forte, kur prisiminimais dalinsis R.Kalantos giminės, buvę mokytojai, to meto pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai ir liudininkai, bus pristatyta nauja ekspozicija apie R.Kalantą.
Popietę speciali akcija vyks Laisvės alėjoje, o vakare numatomas pagarbos bėgimas.
1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R.Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė.
Lietuvoje tai pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis.
R.Kalantos susideginimas sukėlė komunistų partijai ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. Sovietiniai saugumiečiai paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves žmonės pasipiktino valdžios savivale, prasidėjo masinės eitynės, kuriose skanduoti politiniai šūkiai.
Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko kelias dienas. Neramumai nuslopinti gegužės 19 dieną. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta per 400 žmonių.
R.Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. Kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją, R.Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą. Jų nariai platino prieš sovietų santvarką nukreiptus atsišaukimus, keldavo tautines vėliavas, minėdavo tautines šventes, viešose vietose piešdavo tautinio valstybingumo simbolius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
