Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, viešoji įmonė PVC bei dvi uždarosios akcinės bendrovės „AF–TSP“ ir „Jostra“, savivaldybės užsakymu, parengė Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.
Strategijoje, kurią patvirtino Kauno miesto taryba, pateikiamas ir priemonių planas, kaip pertvarkyti visą šilumos tiekimo (gamybos, perdavimo, vartojimo ir pardavimo) sektorių, kad būtų užtikrintas gamybos efektyvumas, ženkliai sumažinti energijos nuostoliai ją vartojant ir perduodant, sukuriama ir skatinama konkurencija, tuo neutralizuojant neigiamą monopolijos įtaką šilumos gamyboje bei kuro tiekime.
„Ruošiant miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją, atliktas nemažas darbas. Dabar miestas turės dokumentą, kuriame nurodytos gairės, kaip toliau vystyti Kauno miesto šilumos ūkį“, – teigė savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
Strategijoje nurodomi tikslai, kuriuos Kaunas turi pasiekti iki 2022 metų. Tai – efektyvi šilumos gamyba, tiekimas ir vartojimas (65–70 proc. šilumos gaminti kogeneraciniame cikle; nuostolių dalį perdavime sumažinti iki 14 proc.; vidutines šilumos sąnaudas pastatuose sumažinti iki 84 kWh/ m2), tai – ir saugumas bei tiekimo patikimumas(kad iškastinis kuras sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. viso naudojamo kuro; o vieno gamintojo dalis tinkle neviršytų 40 proc. patiekiamo į tinklą šilumos kiekio).
Strategijoje aptartos konkurencinės rinkos sąlygos, kad būtų sukurtos, patvirtintos ir įgyvendinamos priėjimo prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų Kauno mieste taisyklės („Grid code“), kurios užtikrina aiškias, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas visiems sistemos naudotojams, –gamintojams, vartotojams, tiekėjams ir skatina konkurenciją tarp šilumos gamintojų. Ir kad vieno gamintojo dalis neviršytų 40 proc. patiekiamo į tinklą šilumos kiekio.
Strategijoje numatyta darni plėtra (kad modernizuotų daugiabučių dalis procentais arba vienetais lyginant su 2012 metų rodikliais, sudarytų 1917 vnt.) bei aptarti kiti šilumos ūkio vystymo mieste aspektai, iš kurių paminėtini – pastatų efektyvaus energijos vartojimo techninė kontrolė, stebėsenos sistema, atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvesnis panaudojimas.
