„Dirbame, kad tuos dronus matytume, šiandien Karinės oro pajėgos turi pateikti informaciją, kiek dar reikės laiko integruoti jau įsigytus, jau Lietuvoje turimus radarus į bendrą sistemą“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo ministras.
„Karinėms oro pajėgoms yra pavesta dirbti dviem kryptimis. Viena kryptis – ištestuoti lietuvių sukurtą ir mums pademonstruotą programinę įrangą, kuri apjungia trumpojo nuotolio radarus su dronų perėmėjais. Antras darbo takelis – kartu su ukrainiečių oro gynybos ekspertais, kurie atvyksta į Lietuvą, sukurti vientisą priešdroninę oro gynybos sistemą, o ne tokią fragmentuotą, kokią mes turime dabar“, – dėstė jis.
BNS skelbė, kad anksčiau ministras yra teigęs, jog visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą bus siekiama turėti anksčiau nei 2030 metais.
R. Kaunas sako suprantantis, kad visuomenėje yra lūkestis tokią sistemą turėti jau dabar, bet ji pradėta kurti po pirmųjų dronų kritimų Lietuvoje ir tai užima laiko.
„Spartiname, kiek tai įmanoma, tačiau, deja, turime sutikti, kad reikia šiek tiek laiko“, – teigė ministras.
Pasak jo, jau dabar Lietuvos turimi pajėgumai fiksuoja dalį skrendančių bepiločių orlaivių.
„Mes jau ir dabar kai kuriuos žemai skraidančius dronus gebame pastebėti, tik reikia suprasti, kad šimtaprocentinės detekcijos nėra nei Ukrainoje, nei Rusijoje, nei Amerikoje, nei kitur pasaulyje“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Tikėtis, kad mes 100 proc. viską matysime, 100 proc. viską numušime, to nebus. Tačiau kiekvieną dieną su kiekvienu nauju radaru, su nauja technologija, kurią įsigyja Lietuvos kariuomenė, kurią ministerija nuperka, mūsų galimybės auga ir didėja“, – dėstė jis.
Kaip rašė BNS, apie nukritusį bepilotį tarnyboms sekmadienį pranešė gyventojai kiek po 19 valandos.
Pareigūnai spėja, kad tai ukrainietiškas dronas, manoma, kad jis sprogmenų su savimi neturėjo.
Šiemet kovą ant Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusijai, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.
Panašūs incidentai pastaraisiais mėnesiais dažniau kartojasi visame Baltijos jūros regione.
Tuo metu pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
