„Lietuva skiria didžiausią BVP dalį gynybai visame NATO – 5,38 proc. Tai lyderystės ženklas, rodantis, kad atsakomybę už NATO saugumą turime prisiimti kolektyviai. Savo ruožtu daugiau atsakomybės ir finansinės naštos turi prisiimti visi NATO sąjungininkai, nes Rusija supranta tik jėgos kalbą. Mes turime pūsti raumenis ir kalbėti ta kalba, kurią supranta agresorius ir kuri atgraso priešą“, – Briuselyje kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuvai skiriant rekordinę BVP dalį gynybai, Kaunas ragina sąjungininkes
Kaip pranešė ministerija, gynybos ministrai susitikimo metu taip pat pasirašė ketinimų laišką dėl NATO iniciatyvos „NATO Task Force X“, skirtos giluminių smūgių pajėgumų vystymui ir įgyvendinimui bei dronų technologijoms.
R. Kaunas taip pat akcentavo, kad artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime tikimasi naujojo NATO oro gynybos plano pristatymo, kuris leistų efektyviau reaguoti į rusijos ir hibridinėms atakoms naudojamų dronų keliamą grėsmę.
Ministras pabrėžė, kad sąjungininkų pajėgumų vystymas turi būti visapusiškas, keliantis Rusijai strategines dilemas.
NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse taip pat vyko NATO–Ukrainos Tarybos susitikimas. Jo metu ministras R. Kaunas pabrėžė, kad teikiant karinę paramą savo ir Europos saugumą ginančiai šaliai būtina užtikrinti savalaikį ir pakankamą efektyvios ginkluotės tiekimą, kuris leistų Ukrainai pasiekti pranašumą mūšio lauke.
Lietuva yra įsipareigojusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai, skirdama jai ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP.
Nuo plataus masto invazijos 2022-aisiais Lietuva Ukrainai perdavė karinės paramos už daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
