Buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė yra sakęs, kad prezidento rinkimų neketina pralaimėti. Tikriausiai neketina ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, tad jų ir kitų kandidatų laukia keturi mėnesiai aršios kovos. O tam, kad būtų matomi ir laimėtų simpatijas, reikia daug finansų.
„Netrukus startuosim, tiesą sakant, dar rimto starto nepadarėm pinigų rinkime“, – teigia pretendentas į prezidentus Ignas Vėgėlė.
Kol kas Vėgėlės rinkiminiame ižde – per 60 tūkst. eurų. Kandidatas viliasi, kad suma gerokai augs.
„Aš viliuosi, kad surinksim bent tiek, kiek kitos partijos, vien partijos, skiria savo kandidatams. Aš viliuosi, kad mums pavyks tiek pakviesti stambius verslininkus, kad jie paremtų, tiek žmones, kiek jie gali prisidėti prie rinkiminės kampanijos“, – sako I. Vėgėlė.
10 tūkst. eurų sau pasiaukojo jis pats. O po beveik 18 tūkst. eurų Vėgėlės kampanijai skyrė jo tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė, „Vilpros grupės“ vienintelis akcininkas, ir brolis Martynas Vėgėlė, „Vilpros“ generalinis direktorius.
„Tvirta šeima, tikra šeima yra ta, kuri vienas kitą remia. Aš remiu jų idėjas, jų veiksmus, darbus, jie remia mano idėjas, mano veiksmus, mano darbus. Mes esam ta šeima, kuria didžiuojuosi ir natūralu, kad ir brolis, ir tėvelis remia“, – I.Vėgėlė.
Didžiausią paramą surinko Aurelijus Veryga
Kol vienus remia giminės, kitų finansiniais reikalais rūpinasi partijos. Štai Aurelijaus Verygos prezidentiniai reitingai nežiba, tačiau pagal suaukotus pinigus jis kol kas pirmas – valstiečiai į jo sąskaitą jau pervedė 111 tūkst. eurų.
„Iškėlė, tai natūralu, kad parlamentinė partija, turinti dotaciją, skiria lėšas, kaip ir kitiems rinkimams. Dar 2 rinkimai laukia ateinančiais metais, tai natūralu, kad tos lėšos bus padalintos“, – teigia pretendentas į prezidentus Aurelijus Veryga.
Tiesa, dabinti miestų ir miestelių stendų savo atvaizdais Veryga smarkiai neplanuoja.
„Aš nesu nežinomas politikas, turbūt sutiksite“, – sako A. Veryga.
Apie tai, kad pergalę lemia ne vien pinigai, kalba kone visi kandidatai. Ir tiesos čia yra. Per praėjusius prezidento rinkimus Gitano Nausėdos ižde buvo gerokai mažiau pinigų nei Ingridos Šimonytės ar Sauliaus Skernelio sąskaitose. Kol S. Skvernelio ir I. Šimonytės rinkiminės išlaidos siekė 595 ir 693 tūkst. eurų, G. Nausėda buvo kuklesnis – išleido 291 tūkst. eurų. Bet ir taip sugebėjo užsitikrinti pergalę.
Kandidatų sąrašas dar gali pildytis
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatui Giedrimui Jeglinskui lėšas kol kas irgi skiria partija – 10 tūkst. eurų.
„Pinigai svarbus dalykas, bet svarbu pastebėti, kad pinigai nelaimi rinkimų. Rinkimus laimi idėjos, novatoriškos idėjos, aiški vizija, aiški vizijos komunikacija ir t.t. Mes tai ir darome“, – teigia G. Jeglinskas.
Laisvės partijos kandidatu keliamo Dainiaus Žalimo rinkiminėje sąskaitoje – per 6 tūkstančius eurų, tačiau tikslas – gerokai didesnis.
„Iki 300 tūkst. Įskaitant partiją, kuri mane kelia, bet ir kiti rėmėjai, su kuriais dabar pradedame intensyvesnį darbą“, – tikina pretendentas į prezidentus D. Žalimas.
Partija Žalimo dar neparėmė, bet penkis tūkstančius ir vieną tūkstantį eurų jam paaukojo keli verslininkai – Laurynas Jarutis ir Vytautas Kratulis.
„Tiktai feisbuko draugystės santykiai. Gal ir esu vieną kitą kartą matęs, tai žmonės, kurie aukoja ne tikėdamiesi politinės grąžos iš to. Matyt, vien dėl to, kad jiems artimos mano idėjos“, – teigia D. Žalimas.
Rinkiminių lėšų rinkti dar nepradėjo Ingrida Šimonytė bei Gitanas Nausėda.
Darbo partija kelti kandidato neplanavo, tačiau po „MG Baltic“ bylos partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad pradeda persigalvoti.
„Jų pasisakymai iššaukia ne ką kita, kaip rimtą mąstymą, ar nereikėtų bandyti dalyvauti prezidento rinkimuose ir gyvai atsistoti debatuose ir išklausyti visų priekaištų“, – teigia A. Mazuronis.
Registruotis politinės kampanijos dalyviais kandidatai turi laiko iki vasario 19 dienos.
Plačiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tu nebusi ..PREZIDENTU. Bent ZMONEMS pagelbesi
