Apie galimus kandidatus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius ir Vilniaus universiteto (VU) Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.
Pereikime per kandidatus. Jau yra girdimos kai kurios pavardės. Vienas pirmųjų – Juzas Olekas. Jis pats yra užsiminęs, kad galėtų stoti prie Vyriausybės vairo. Gerbiamas Virgi, kaip jums atrodo jo kandidatūra?
V. Valentinavičius: Man asmeniškai jo kandidatūra yra priimtiniausia. Jis yra labiausiai patyręs iš visų minimų kandidatų ir jis turi patirtį saugumo politikoje kaip buvęs krašto apsaugos ministras ir turi patirtį tarptautinėje politikoje, kuria jis stipriai užsiėmė Europos Parlamente.
O Mindaugas Sinkevičius – antras stipriausias kandidatas – yra vis dėlto savivaldybių politikas ir jo užsienio politika yra nulinė – jokios patirties.
Bet galimas daiktas, kad būtent M. Sinkevičius labiau tiks Gitanui Nausėdai. Mūsų prezidentas labai pavydžiai žiūri į užsienio politiką, nuolat konfliktavo su Ingrida Šimonyte ir Gabrieliumi Landsbergiu anoje Vyriausybėje, vis gindamas savo teritoriją, kad užsienio politika priklauso jam, nepaisant to, kad I. Šimonytės ir G. Landsbergio solidumas suteikė tuometinei užsienio poltikai svorio.
Dabar užsienio politika faktiškai užsiima tik G. Nausėda ir jo ministras ir patarėjai ir politika neblizga. Ji kur kas mažiau matoma, nors situacija tik sudėtingėja. Ir čia J. Oleko buvimas duotų šansą sustiprinti tą dabar gerokai apgriuvusią užsienio politiką. Bet G. Nausėdai tai gali būti nepriimtina. Jam nesvarbu, kokia ta užsienio politika, svarbu, kad jis ją daro.
Kitas dalykas, netrūksta kalbų, kad J. Olekas turi mažesnį palaikymą partijoje ir skyriuose, negu M. Sinkevičius. Man truputį kelia nerimą, kad dabar M. Sinkevičius kalba: mes atsiklausime skyrių. Iš vienos pusės, tai rodo, kad norima neprisiimti visos atsakomybės: tegul skyriai sprendžia, o kai jie nuspręs – ką mes galėsime padaryti?
Tada galimas koks nors popsinis kandidatas, kaip ponia Inga Ruginienė. Ji gali paimti viršų.
Manau, jeigu partija yra atsakinga, ji turi galvoti apie būsimus rinkimus. <...> Atitinkamai galvojant apie rinkimus, reikia po G. Palucko reikia ultra solidaus kandidato, kuris grąžintų į politiką padorumo standartus ir kuris grąžintų kompetencijos standartus.
Nes dabar šitoje Vyriausybėje mes turime didelių problemų su kompetencija. Užsienio politikoje – jau minėjome, ta kompetencija gerokai apmažėjusi. Švietimo srityje 10 balų rodo tiesiog rėkiančią nekompetenciją. Teisingumo ministras faktiškai išteisina buvusias korumpuotas stambias užsienio bendroves. Aplinkos ministras labiau rūpinasi statybos interesais, negu aplinkos.
Tokių skylių Vyriausybės darbe yra labai daug. Reikia solidžios figūros, kuri būtų pajėgi performuoti ne tik koaliciją, bet ir Vyriausybę.
Bet jeigu mes nežinotume galimų pavardžių, ar jūs tas pačias įvardytumėte kaip solidžias figūras?
V. Valentinavičius: Aš manau, kad dabar, šiuo metu yra akivaizdu, kad J. Olekas ir M. Sinkevičius yra patys solidžiausi kandidatai. Nebent jie nenorėtų.
J. Olekas sako, kad yra pasiruošęs, M. Sinkevičius galbūt. M. Sinkevičiaus problema yra, kad jis yra „čekistas“, stebuklu išteisintas Aukščiausiajame Teisme. Jis, matyt, dabar galvoja: ar aš turiu skeletų spintoje, ar neturiu, kad neatsitiktų taip, kaip G. Paluckui?
Reikia turėti galvoje, kad tarp socdemų tas veržimasis į tokią karštą kėdę, kurioje ką tik su visomis žarnomis iškepė ponas G. Paluckas, norinčių per daug nebus.
Gerbiamas Linai, kaip jums atrodo, kas turi didžiausius šansus? Gal visdėlto I. Ruginienė gali išeiti ir parodyti kai ką naujo?
L. Kontrimas: Su visa dėmesio akimirka į I. Ruginienės pavardę, aš pasakyčiau, kad ji kaip socdemė yra per daug jauna.
Kuo serga šita partija? Ji serga tuo, kad jau n metų neturi tikro socdeminio lyderio. Tai praktiškai kėdė, kuri yra tapusi pereinamuoju kiemeliu bet kam, kas nori pabūti, pasėdėti arba užsitikrinti tam tikrą saugią savo asmeninę egoistinę politinę teritoriją. Dar keli draugeliai ten gali pritūpti ant porankių.
To nematyti. Aš nežinau, kokio regėjimo reikia būti patiems socdemams. Jie jau dabar nebeturi to rinkėjo, kuris nuosekliai juos rinkdavo. Taip, jie dar yra išlaikę, bet skirtingai nei Tėvynės sąjunga (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – red. past.), kurie intensyviai dirba tą propagandinį sutelkimo darbą.
Socdemai šito nedaro. Pasižiūrėkite, socdeminėje temų teritorijoje vaikščioja kas nori: nuo Laisvės partijos iki liberalų, iki kai kurių, kurios net nežino, aks tokios yra, nepaisant to, kad išgirdo, jog kažkur egzistuoja centras, kairė, dešinė. Tai ir mindo į kairę, į dešinę, į centrą. Štai kur yra didžioji problema.
Dėl to pasirinkti žmogų, kuris ar kuri yra ne tie šakniniai socdemai, šiandien šitai partijai bus trumpalaikė distancija. Nubėgs ją. Bet tegul įvertina savo dabartinį statusą ne trumpa atkarpėlė, o tarkime, nuo susijungimo su LDDP (Lietuvos demokratine darbo partija – red. past.) laikų ir pasižiūrėjus, kur jie atsidūrė ir kokį žaidimą šitoje politinėje padangėje jie nori žaisti toliau.
Aš, tiesą sakant, iš šitų išvardytų pavardžių pasakyčiau taip, kad socdemai turi dar nemažai potencialo tarp merų, bet ar jie jau yra būtinai užaugę iki nacionalinio lygio, neskubu pasakyti. Man atrodo, kad jiems reikia įkvėpti ir pagaliau pasižiūrėti į tai, kas dedasi jų kieme.
Man atrodo, kad Šekspyras visas plunksnas sulaužydavo beskrebendamas istorijas, kurios ten dabar yra besipinančios: ką jie išdarinėja su tarpusavio santykiais ir t. t. Visos partijos turi tam tikrų intrigėlių, bet socdemai dabar yra valdžioje. Dėl to jiems kaip niekad yra svarbus solidus pauzės momentas.
Likimas jiems meta labai gerą laiką. Taip, įtampų aplinkui daug, bet vasarą politinis ritmas yra sulėtėjęs. Tai reiškia, kad jeigu jie padirbtų galva, jie praktiškai turi galimybę per savaitę kitą priimti puikius sprendimus ne tik dėl personalijos į premjerą, bet iš principo dėl savo ideologinių vektorių artimiausiems keleriems metams, įskaičiuojant artimiausius dvejus rinkimus – savivaldos ir Seimo. Aišku, numatant ir prezidento. Kitaip tariant, tas rinkėjas, yra dabar yra jau ir pradėjęs byrėti, jis turi šansą sugrįžti.
Vis dėlto, jeigu kalbėtume pavardėmis, kurią atrodytų realiausia greitu metu išgirsti?
L. Kontrimas: Aš palaikyčiau Virgį, kad vis dėlto dabartiniame momente, žiūrint iš šalies, J. Olekas kažkodėl atrodo <...> saugesnis, ramesnis. Mes apie jį nežinome galbūt tik, iš kur jo bitės medų neša. (Šypteli.) Šiaip mes apie jį jau daug žinome.
Kitaip tariant, opozicijai su juo būtų daug paprasčiau dirbti, nes J. Olekas yra iš tos kartos, kad TS-LKD kartu su sodcemais sugebėjo išlaikyti pagarbią pusiausvyrą, kai Lietuvoje buvo mažumos Vyriausybė. Va čia, man atrodo, yra valstybinis mąstymas.
Visas pokalbis – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Aš už Ruginienę!!!
