Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto daktaras Vytautas Valentinavičius ne kartą kritikavo K. Budrį dėl jo retorikos. Šiandien ekspertas išskiria kelias priežastis, kas gali užkliūti vertinant K. Budrio darbą ministro pareigose.
Pirmiausia – užsienio politikos kryptis, kuri labiau primena konservatorių, o ne socialdemokratų.
„Mano nuomone jis seka ir vykdo buvusios (Ingridos Šimonytės – red. past.) Vyriausybės užsienio politiką. Jo retorikoje labai kartais rezonuoja tam tikras Gabrieliaus Landsbergio žodynas“, – sako V. Valentinavičius.
„Jo vykdomoje užsienio politikoje neatsispindi socialdemokratiška šios Vyriausybės pusė. Tiek gerbiamas Mindaugas Sinkevičius, tiek kiti bandė pasakyti, kokia yra socialdemokratų pozicija“, – priduria politologas.
K. Budrys taip pat susilaukė kritikos dėl savo pasisakymų apie Kaliningradą. Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui, ministras pareiškė, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų Kaliningrade esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.
Šis pasisakymas susilaukė ir prezidento Gitano Nausėdos kritikos, pabrėžia V. Valentinavičius.
„Nepamatuotas, nepasvertas žodis tokioje geopolitinėje situacijoje yra didžiulės klaidos, kurios paskui iššaukia reikalingas reakcijas“, – sako ekspertas.
Užsienio politika – konservatoriška?
Tai, kad K. Budrys tęsia kai kuriuos G. Landbsergio darbus, pastebėjo ne vienas. Visgi ar nėra gerai, kai darbai tęsiami, o ne „šokinėjama“ per programas?
V. Valentinavičius akcentuoja tai, dėl ko iš esmės renkama valdžia: „Matote, ideologija tradicinėse partijose yra labai svarbi. Kai pametamas ideologinis akcentas, ideologinis kelias, tada rinkėjai nebežino, koks yra realus partijos veidas.“
Kitaip tariant, jeigu išrenkama socialdemokratų Vyriausybė, rinkėjai ir tikisi socialdemokratiškos užsienio politikos krypties, pažymi ekspertas. Konservatorių politika, kaip aiškina V. Valentinavičius, iš esmės remiasi aukštosiomis vertybėmis, o socialdemokratų rinkėjams rūpi kasdienės realijos.
Vis dėlto, tam tikrų skirtumų tarp dabartinės Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir konservatoriškosios – yra.
„[Yra] mėginimas pasakyti, kad praktiniu, ekspertiniu aspektu reikia užmegzti dialogą, ar ne? Tai čia jau yra priešprieša, tam tikras nuokrypis nuo konservatorių vadovaujamos vyriausybės“, – pastebi V. Valentinavičius.
Vis dėlto, eksperto manymu, K. Budrys turėtų užleisti kėdę ne tik dėl gana konservatoriškos užsienio politikos krypties.
„Manau, pats laikas, nes artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai ir čia reikia, mano manymu, kitokių kompetencijų“, – sako V. Valentinavičius.
Pasigenda argumentų
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga sunkiai įsivaizduoja, kad socialdemokratai turėtų realių priežasčių nepasitikėti K. Budriu.
„Visko gali būti, bet aš ryškios sisteminės kritikos K. Budrio atžvilgiu negirdėjau iš valdančiųjų, taip pat ir iš socialdemokratų“, – sako ekspertas.
„Galbūt užkulisiuose kažkas taip kalba, bet tam, kad būtų pakeistas ministras, reikėtų argumentų Valstybėje taip nevyksta reikalai, kad staiga kažkas sugalvojo, kažkam nepatiko ir ministras pakeičiamas“, – priduria S. Spurga.
Nepaisatn to, kad viešojoje erdvėje yra pasirodę kritikos K. Budriui, kalbos apie jo „likimo“ sprendimą politologui atrodo keistai. Ekspertas norėtų išgirsti iš valdančiųjų realius argumentus, kodėl K. Budrys tinka ar netinka ministro darbui.
„Vienas pasisakymas (apie Kaliningradą – red past) – tai pasisakymas, jis ėjo ir praėjo. Ir čia yra ne politika, čia tik pasisakymas. Mes galime rasti daugybę netikslių teiginių, ką pasisakė ministrė pirmininkė, socialdemokratų lyderis ir kiekvienas ministras. Bet tai nėra argumentas“, – pažymi S. Spurga.
Neatmeta – Budrys trukdo kai kuriems valdantiesiems
Politologas Ignas Kalpokas neskuba daryti išvadų, kas laukia K. Budrio, bet pažymi, kad daug kas priklauso nuo to, koks yra galios balansas tarp valdančiosios daugumos ir Prezidentūros.
„K. Budrys visgi yra prezidento žmogus, būtent jo „patalpintas“ į Vyriausybę. Tai yra ir jo stiprioji, ir silpnoji vieta.
Silpnoji, nes socialdemokratai kelia klausimus dėl partinės atskaitomybės, o („Nemuno uašros“ pirmininkas – red. past.) Remigijus Žemaitaitis seniai turi prieš jį vendetą.
Tačiau tai gali būti ir stiprybė, jei Prezidentūra turi pakankamą įtaką valdantiesiems ir gali juos spausti, mainais į palankumą siūlydama palikti K. Budrį ministro poste“, – komentuoja I. Kalpokas.
Nepaisant kritikos dėl tam tikrų K. Budrio pasisakymų ar kalbų dėl neva nuo socialdemokratų programos nukrypstančios užsienio politikos, politologas neatmeta, kad kai kurie valdantieji K. Budrį laiko kliūtimi.
„Tai, kad K. Budrys stovi skersai kelio „Nemuno aušrai“, galima spręsti iš R. Žemaitaičio retorikos ir nuolatinių priekaištų. Yra labai aiškūs nuomonių išsiskyrimo vektoriai, ypač Baltarusijos klausimu, nes „Nemuno aušra“ yra atlaidesnė šiai šaliai ir palankiau žiūri į [trąšų] tranzitą per Lietuvą. Principinga ministro pozicija yra kaip ašaka gerklėje šiai partijai, o patirtis rodo, kad kai R. Žemaitaitis paspaudžia, socialdemokratai dažnai nusileidžia“, – komentuoja I. Kalpokas.
Kas galėtų pakeisti Budrį?
Naujienų portalas tv3.lt paprašė visų trijų politologų įvardyti, kas, jų nuomone, galėtų pakeisti K. Budrį, jeigu vis dėlto jis trauktųsi.
„Jeigu šiandien reikėtų pasakyti, aš tikrai matyčiau netgi geresnį ministrą: arba prezidento patarėją, arba kitus asmenis, kurie su užsienio politika iš tiesų yra susiję daugiau“, – sako V. Valentinavičius.
Pasitikslinus, ar jis turi omenyje prezidento patarėją Deividą Matulionį, ekspertas patvirtina.
„Aš manau, kad jis yra aukšto lygio diplomatas. Jis turi vadovavimo diplomatinėms atstovybėms patirties, tai yra labai reikšminga. Tai diplomatas, buvęs, sakykime, „ant žemės“ – jis dirbo su kitais diplomatais diena iš dienos“, – D. Matulionio stipriąsias puses įvardija V. Valentinavičius.
„Aš nuo pat pradžių kritikavau gerbiamą K. Budrį, todėl kad jis yra labiau saugumo, nei užsienio politikos ekspertas. Jo patirtis saugumo srityje yra žymiai didesnė ir tas aspektas labai išlenda. Nematau platesnio užsienio politikos matymo“, – priduria jis.
V. Valentinavičius matytų dar vieną variantą, jeigu socialdemorkatams reikėtų rinktis iš partinių asmenybių.
„Yra ponas (Antanas – red. past.) Valionis, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas, turintis labai daug patirties. Dabar, kiek stebiu, puikiai ir komentuoja įvykius, tikrai gana plačiai mato situaciją tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje“, – sako V. Valentinavičius.
I. Kalpokas nemato ryškių asmenybių, galinčių pakeisti K. Budrį. Todėl vienas variantas – rinktis ką nors, kas bent kiek ussijęs su užsienio politika, kitas – vėl rinktis žmogų iš Prezidentūros.
„Jei reikėtų keisti, tarp socialdemokratų galimas kandidatas būtų Remigijus Motuzas dėl didelės ambasadoriaus patirties. Iš prezidentūros aplinkos anksčiau buvo minima Asta Skaisgirytė, tačiau abejojama, ar valdantieji vėl rinktųsi žmogų iš prezidentūros, nes Budrio pasitraukimas reikštų, kad prezidentūra nebeturi tokios įtakos“, – sako I. Kalpokas.
Paklaustas, kas būtų potencialus kandidatas į užsienio reikalų ministrus, S. Spurga juokauja: „Galiu ironiškai pasakyti, kad renkant šią Vyriausybę ministrams kriterijai nuleisti tiek žemai, kad, matyt, galėtų būti bet kas.“
Visgi, nors ir galima surasti potencialių kandidatų, ryškių asmenybių politologas nemato.
„Matyt reiktų žvalgytis, kas dirba Užsienio reikalų komitete, kas partijoje pasižymėjo, bet esmė ta, kad ryškių asmenybių socialdemokratai neturi“, – sako S. Spurga.
Ruginienė: Budriu pasitikiu ir manau, kad jis dirba gerai
Premjerė Inga Ruginienė sako pasitikinti K. Budriu.
„Jau ne vieną kartą sakiau ir mano nuomonė nepasikeitė – užsienio reikalų ministru K. Budriu pasitikiu ir manau, kad jis dirba gerai“, – Seimo Vyriausybės valandoje teigė I. Ruginienė.
Taip ji kalbėjo atsakydama į konservatoriaus Jurgio Razmos klausimą, kaip ji vertina užsienio reikalų ministrą.
Remdamasis šaltiniais naujienų portalas lrt.lt trečiadienį skelbė, kad šeštadienį posėdžiausianti LSDP taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą K. Budrį.
Portalo šaltinių duomenimis, bent penki socialdemokratai neviešai teigė, kad ministro laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos, Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas interviu Eltai teigė, kad K. Budrys dirba gana profesionaliai ir geba atstovauti Lietuvos interesams tarptautiniuose formatuose.
Neseniai K. Budrys susilaukė kritikos dėl pasisakymų apie Kaliningradą, laikysenos Baltarusijos bei Kinijos atžvilgiu.
Be to, neoficialiai svarstoma, kad K. Budrys ne visuomet tinkamai atstovauja Vyriausybės užsienio politikos kryptims. Esą būta rimtų jo ir premjerės Ingos Ruginienės nuomonių išsiskyrimų. Tarkime, dėl kritinių mineralų sutarties su JAV.
Taip pat, daliai socdemų nepatiko K. Budrio išvykos į regionus ir susitikimai su partijos skyrių atstovais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Lietuvos istorijoje nėra buve tokio nekompetetingo užsienio reikalu ministro.Du metai ir jokiu realiu darbu nepadaryta.Santikiai su Kinija nenormalizuoti su JAV santikiai neaiškus gal JAV i Budrį žiuri kaip nekompetetinga .
