na ir nušnekėjai. Lokalus tyrimas - toks pat, tik tema yra svarbi vien lituanistikai, o ne tarptautiniams vandenims. Ne, pakraupau. Štai kas būna, kai gamtamokslio atstovams u-tuose per mažai humanitarinių disciplinų. Taigi tu pats iš tų "gyvenimo būdo" žurnalų - pagal tave vertinga tik tai, ką pačiupinėti galima. Sudie.

Na, manau kad filosofu paklausti irgi reiketu, kuo skiriasi mokslinis tyrimas nuo zurnalistinio tyrimo. Ar tie "lokalus tyrinejimai" tikrai yra moksliniai? Gamtos moksluose tikrai yra "lokaliu tyrinejimu", pvz., nedideli uzsakomieji darbeliai, kurie buna net pelningesni nei normalus moksliniai tyrimai. Tokiems tyrimams naudojami moksliniai metodai, bet rezultatai rupi tik vieno autoserviso direktoriui. Aisku, kad tokiu tyrimu rezultatu normalus moksliniai zurnalai nespausdina. Bet gamtamokslininkui garbes reikalas yra uzsiimti ne tik lokaliais, bet ir globaliais tyrimais. Jiems reikia ne tik pinigu, bet ir tarptautinio pripazinimo. Humanitarams, kiek suprantu, svarbu tureti profesoriaus varda ir publikuotis "Gyvenimo budo" zurnaluose...

tam paaiškinti nereikia filosofų, paklausk lituanistų - yra kalbų tyrinėjimai, kai kurie literatūros mokslo dalykai, kurie svarbūs platesniu mastu - tada lituanistai tp rašo į tarptautinius leidinius, o yra lokalūs tyrinėjimai - tarkime, tt laikotarpio lietuvių literatūra ar jos koks specialus aspektas, tada užtenka vietinių leidinių, taip daro ir tie norvegai ir kiti. Pas mus gal nuo sovietmečio laikų užsilikusi nuostata, kad reikia "patvirtinimo" - anuomet iš Maskvos, dabar - iš Vakarų ekspertų. Vis ieškome "didesnio" brolio, kuris mus, mažiukus, įvertintų?

Gal tie filosofai man galetu paaiskinti kuo ypatinga lituanistika Lietuvoje ir kuo ji taip skiriasi nuo finoungristikos Suomijoje ar norvegu kalbos ir kulturos tyrimu Norvegijoje? Kodel tu saliu humanitarai raso i tarptautinius mokslo leidinius, o lietuviai - ne?

Humanitarai, norėdami gauti grantus, taip pat rašo paraiškas angliškai, pasidomėk ir sužinosi. Bet va lituanistiką tyrinėjantis žmogus juk niekad negaus jokio granto. Sociologai - taip, jie gauna užsakymų. Bet be sociologų yra lituanistų, istorikų, filosofų, kultūrologų, tyrinėjnačių LITUANISTINIUS dalykus, ir iš jų reikalauti to, ko tu reikalauji, tiesiog kvaila, kito žodžio nėra.
Beje, būtent tie neaiškūs filosofai, akip kad tu rašai, geriausiai ir žino, kas yra mokslas ir kuo skiriasi gamtos mokslai nuo humanitarinių.

Neįmanoma atskirti mokslo nuo jo imitacijos, ypač kai mokslo vertintojais yra biurokratai. Ginčytis dėl mokslo naudos su vežikais beprasmiška. Klausimą reiktų spręsti tik taip: valstybė skiria įmanomai daug lėšų, mokslininkai patys sukuria savo paskirstymo sistemą ir baigta. Tegul dirba žmonių naudai. Visa kita yra plepalai.

"Humanitarų atlyginimai realiai kelis kartus mažesni nei fizikų ir kitų gamtamokslinių, kurie gauna praktinius užsakymus."
Gauna... Tai humanitarai gauna ivairius valstybinius uzsakymus (sociologiniai tyrimai, teises aktai ir t.t.), o gamtamokslininkai uzsidirba priedus sunkiu darbu! Galetumete pasidometi, kiek Lietuvos pramone duoda uzsakymu gamtamokslininkams. Praktiskai nieko!.. Gamtamokslininkai papildomai uzsidirba is tarptautiniu fondu gaunamu lesu. Tam, kad gautum tokius grantus, reikia paraiskas rasyti (angliskai!..), kvalifikacija irodyti (straipsniais tarptautiniuose zurnaluose). Gamtamokslininkai tik nori, kad tarptautiniai mokslo vertinimo (finansavimo) kriterijai butu taikomi ir Lietuvos moksle! Ir daugiau nieko!

"Bėda ta, kad humanitarų reikalus ima spręsti gamtamokslio atstovai."
- Atvirksciai, tai humanitarai, neturedami supratimo, kas yra MOKSLAS, reguliuoja mokslo reikalus Lietuvoje. Prezidento patareja mokslui - neaiski filosofe, aukstaji moksla reformuos apsivoges istorikas, Mokslo ir studiju fonda valdo komjaunuolis filologas su supratimo apie moksla neturinciu teisininku, studiju kokybes vertinimo centro vadas - istorikas. Vieninteles Mokslo tarybos vadas gamtamokslininkas. Na, dar MA vadas fizikas, bet tai nespecializuota pensininku organizacija. Taigi, kas kieno reikalus sprendzia?
Bendrai paemus, man sitas Lietuvos mokslo fiziku ir lyriku gincas primena kita ginca, ar neigaliuju sportininku varzybu nugaletojams turetu buti mokamos tokios pacios premijos kaip ir normaliems sportininkams...

neiškreipk. Humanitarų atlyginimai realiai kelis kartus mažesni nei fizikų ir kitų gamtamokslinių, kurie gauna praktinius užsakymus. Bėda ta, kad humanitarų reikalus ima spręsti gamtamokslio atstovai. Juk negirdėjau, kad būtų atvirkščiai - kad humanitaras lįstų į komisijas, nustatančias gamtamokslininkų finansavimą ir jų reikalingumą. Lygiai taip pat galima pasakyti, kad būtent humanitarai yra svarbiausi Lietuvai, jei norime, kad ji dar kiek laiko išlikti Lietuva, o gamtamokslininkai - ne, nes maža valstybė neturi pakankamai resursų, kad galėtų steigti laboratorijas ir pan., kurios užtikrintų pasaulinį lygį. Tad nereikia pinigo mėtyti gamtamoksliui, tegul tie, kurie nori juo užsiimti, važiuoja į užsienius, o čia Lietuvoje finansuoti tik humanitarus. Juk racionalu?

Del finansavimo. Humanitarams valdzia moka tokio pacio dydzio atlyginima kaip ir gamtamokslininkams. Tarp profesoriaus-humanitaro ir profesoriaus-fiziko dedamas lygybes zenklas. Taigi, jei lygiai atlyginama, tai lygiai is ju turetu buti ir reikalaujama. Va cia ir iskyla vieningu darbo kokybes vertinimo kriteriju klausimas. Tai nera tik irankis supriesinti fizikus su lyrikais. Fizikams (chemikams, biochemikams) tie kriterijai svarbus ir bendruomenes viduje darbo kokybei vertinti, darbuotoju kvalifikacijai lyginti. Kodel as docentas, o jis profesorius?! O humanitarai visi nori buti originalus ir nepakartojami. Bet tai jau menininku, ne mokslininku privelegija.

interpretacijas gal palikime lietuvos svietimo sistemos idiotizmu aptarimui.
noras sukurti kriterijus, sutinku, yra praktiskas ir tikrai ne itin "humanitarinis", jei "humanitarinis"="su realiu gyvenimu nesusijes". as ir nenoreciau, kad kriterijus kurtu ministervu klerkai ar kiti funkcionieriai.
taciau del to griztame prie tu kriteriju, kurie visuotinai priimami - integruojames i pasaulines bendrijas, rasome, diskutuojame ne tik savame katile, bet ir pasauliniame (anglu k., deja). tokiu budu lietuviai sektu pazanga (ar mada) ir vadovautusi kriterijais budingais uzsieniui.
Idealiu atveju noretusi,kad kriterijus kurtu ne "specialistai" bet vartotojai, deja, pagal lietuviska supratima, tai atrodo visai nepriimtina :)