Dalį tokių įsitikinimų patvirtinti arba paneigti paprašėme Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo Raimondo Kubiliaus.
Širdies ligos gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms.
Tai absoliutus mitas. Kaip tik sakyčiau, kad sergamumas ir netgi mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didėja. Jei prisiminčiau pastarosiomis savaitėmis matytus pacientus, buvo 32 metų amžiaus vyras, kuris dėl ūminio miokardo infarkto patyrė klinikinę mirtį, gaivinimas užtruko. Ačiū Dievui, viskas baigėsi sėkmingai, jis reabilituojamas.
Kitas buvo 43 metų pacientas, kuris ramybės būsenoje patyrė miokardo infarktą. Vėlgi gaivinimas užsitęsė ir viliamės, kad jis iki galo išsveiks. Jeigu įvertintume tų pacientų situaciją, kodėl tokiame jauname amžiuje, tarsi nebūdingai, įvyko miokardo infarktas, matome, kad kiekvienas jų turėjo po kelis rizikos veiksnius, apie kuriuos dažniausiai nieko neįtarė.
Abu turėjo saikingai padidėjusį cholesterolio kiekį. Vienas iš jų, kaip pats sakė, turėjo saikingai padidėjusį arterinį kraujospūdį, bet kartu turėjo riziką didinančią šeiminę anamnezę. Kitaip sakant, tėvelis, močiutė buvo sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis. Ir, aišku, pacientas rūkė.
Turbūt nedėkingiausia yra tai, kad įvairių rizikos veiksnių samplaika kažkaip susijungia į vieną tokį žalojantį veiksnį ir sukelia gyvybei grėsmingą širdies ir kraujagyslių pažeidimą.
„Sergamumas ir netgi mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didėja.“
Taigi, kaip tik sakyčiau, kad šios ligos jaunėja, ir, drįstu sakyti, jog tiesiog esame supami įvairių rizikos veiksnių, kurių ateityje turbūt gali būti ir naujų ir apie juos dar ne visus žinome.
Pavyzdžiui, galima įvardyti tokią naują rizikos veiksnių grupę. Apibendrinus pastarųjų trejų–penkerių metų COVID-19 duomenis paaiškėjo, kad tos moterys, kurios sirgo sunkia COVID-19 infekcija, vidutiniškai penkeriais metais anksčiau susirgo arterine hipertenzija.
Jei nieko neskauda, širdis sveika.
Tai tikrai irgi yra mitas, nes visi minėti pagrindiniai rizikos veiksniai gali slaptai veikti organizme ir pridaryti bėdų visai netikėtai. Tie pacientai, apie kuriuos minėjau, būtent nieko ir nejautė.
Visi jie manė, kad yra sveiki, ir tik to jaunesnio paciento namiškiai sakydavo, kad kartais jis pasimatuodavo spaudimą, kuris būdavo didesnis, bet kadangi nieko neskaudėjo, gerai jautėsi, galėjo dirbti fizinį darbą, į tai buvo numota ranka.
O kai paklausi, kaip cholesterolis, sakė, kad labai nežymiai padidintas. Jeigu visus šiuos veiksnius sudėtume į vieną, sakytume, kad vis tik jis nepaisant amžiaus jau yra didelės rizikos pacientas.
Kita vertus, noriu priminti, kad valstybė ir šeimos gydytojai, kurie kviečia pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, būtent orientuojasi į tuos, kurie sulaukė 40 metų.
Ir matome, kad jau nuo tokio amžiaus reikėtų pradėti ieškoti tų nebylių rizikos veiksnių, nes nei padidinto cholesterolio, nei padidinto kraujospūdžio, nei padidinto cukraus kiekio neskauda, jie tiesiog nesiunčia jokių signalų.
Jei šeimoje niekas nesirgo širdies ligomis, man jos negresia.
Čia yra mitas, nes reikėtų atkreipti dėmesį, kad paveldimumas yra tik vienas iš nepalankių rizikos veiksnių. Bet jeigu, tarkime, pirmos eilės giminaičiai neturėjo paveldimų širdies ligų, nesame tikri, ar patys neturime padidėjusio spaudimo arba polinkio į padidėjusį arterinį spaudimą, ar neturime padidėjusio cholesterolio kiekio.
Kai kurios šalys netgi aktyviai pačios ieško šių problemų dar vaikystėje. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje rekomenduojame bent jau sulaukus 18 metų rutiniškai atlikti cholesterolio tyrimą kraujyje, kitur netgi nuo 1–3 metų amžiaus jau aktyviai pradedama ieškoti padidėjusio cholesterolio.
Jei jis nustatomas, skiriamas gydymas. Taigi turbūt yra mitas, kad paveldimumas lemia viską. Reikėtų prisiminti, kad paveldimumas yra tik vienas iš rizikos veiksnių.
Infarktas visada prasideda stipriu krūtinės skausmu.
Iš tikrųjų dažnai, kai dėl įtariamo infarkto kviečiama greitoji medicinos pagalba, pacientai skausmą paprastai apibūdina kaip tokį, kokio anksčiau gyvenime neteko patirti.
Taigi tokio skausmo niekada nesupainiosi – pacientas sako, kad plėšia, skauda krūtinę, kartais tas skausmo intensyvumas gali būti 10 balų iš 10-ies. Tai tik patvirtina, kad jis yra labai stiprus. Toks skausmas būna lydimas prakaitavimo, silpnumo, mirties baimės. Jei diagnozavus infarktą jis ištinka pakartotinai, pacientas sako: „Tą skausmo rūšį aš jau pažįstu.“ Iš tikrųjų apie 90 proc. atvejų ieškome būtent tokio tipinio skausmo.
Tačiau 10 proc. atvejų, ypač vyrams, kartais gali užsikimšti dešinioji širdies raumenį maitinanti kraujagyslė, kurios šakelė nueina į apatinę širdies dalį. Kartais jos užsikimšimas gali imituoti ne skausmą, o silpnumą, diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje. Dažnai pacientai tai sieja su apsinuodijimu, sustojusiu virškinimu.
Jie taip suranda priežastį, kad galbūt kažko suvalgė, dėl to skrandis sustojo, geria įvairius virškinimo veiklą gerinančius preparatus, „angliukus“. Tai irgi toks „klasikinis“ infarktas.
Ir čia turbūt yra didžiausia bėda, kad tokiais atvejais, kai jau vystosi miokardo infarktas, o pacientas ligos neatpažįsta, prarandamas brangus laikas. Įprastai auksinis įrankis infarktui diagnozuoti yra elektrokardiograma, kurioje medikai jau mato pokyčius. Ją gali atlikti jau atvykę greitosios pagalbos gydytojai, bet svarbu neignoruoti minėtų simptomų, kad infarktas būtų diagnozuotas kuo anksčiau.
Tiesa, pacientai, kurie jau serga išemine širdies liga, kurių kraujagyslės yra susiaurėjusios, kartais tokio skausmo gali ir nejausti. Gali būti maudimas už krūtinkaulio, stipriai suspausti ir atleisti, pacientas tą skausmą gali tiesiog pamiršti. Kai jau tikslinamės dėl būklės, sako, kad buvo prieš keletą dienų dusulys, silpnumas, jėgų nebuvimas.
Kai sugretini visą šią informaciją, atpažįsti, kad širdis jau siuntė savo signalus. Tačiau kai pirmą kartą įvyksta klasikinis, tipinis infarktas, lydimas skausmo, jis pasireiškia tuo būtent stipriu krūtinės skausmu.
Moterims ikimenopauziniu laikotarpiu širdies ligos taip negresia.
Taip, tai yra faktas. Apskritai pastebima, kad Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena maždaug dešimtmečiu ilgiau nei vyrai. Nors tiek vyrams, tiek moterims dažniausia sergamumo ir mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, moterims jos biologiškai pasireiškia maždaug 10 metų vėliau.
Taip jau sutampa, kad prasidėjus menopauzei organizme sumažėja moteriškųjų hormonų estrogenų kiekis. O būtent estrogenai pasižymi apsauginiu poveikiu širdžiai ir kraujagyslėms.
Vos tik estrogenų kiekis sumažėja, moterų pažeidžiamumas dėl išeminės širdies ligos vystymosi tampa panašus į vyrų, tik pasireiškia maždaug 10 metų vėliau.
Tarkime, jeigu yra bendraamžių sutuoktinių pora, tikėtina, kad širdies liga anksčiau susirgs vyras, o moteriai simptomai pasireikš po maždaug dešimtmečio.
Liesi žmonės širdies ligomis neserga arba linkę sirgti mažiau.
Nebūtinai. Tai irgi, sakyčiau, yra mitas. Netgi tie liekni pacientai, kurie pas mus ateina, lygiai taip pat gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį. Kaip žinia, kartais pacientas, regis, maitinasi teisingai, nepiktnaudžiauja riebiu maistu, tačiau taip genetiškai lemta, kad apie 70 proc. cholesterolio pagaminama organizme. Galima riboti jo gavimą su maistu, tačiau jis vis tiek bus sintetinamas.
Taigi ir lieknas pacientas gali turėti padidėjusį cholesterolio kiekį ir kraujospūdį. O rūkymas apskritai yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Šiandien sakyčiau, kad kūno masės indeksas ar antsvoris nėra svarbiausi rizikos veiksniai. Todėl teigti, kad liesumas ar normalus kūno svoris apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vis dėlto yra mitas.
Aukštas cholesterolis reiškia, jog žmogus tik prastai maitinasi.
Iš tikrųjų taip teigti vėlgi nėra teisinga. Be abejo, kai gydytojas, ypač pirminės prevencijos metu, tiria pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą atvykusį pacientą, jis vertina cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir kitus rizikos veiksnius.
Jeigu cholesterolis nėra labai aukštas, o blogojo cholesterolio kiekis pirmą kartą nustačius neviršija 4,8 milimolio litre, tuomet turime visas galimybes pradėti korekciją keičiant gyvenimo įpročius, mitybą, galbūt rekomenduojant įvairius natūralius augalinius produktus, padedančius mažinti cholesterolio kiekį.
Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad net kardinaliai pakeitus mitybą ir renkantis cholesterolio atžvilgiu palankius produktus, ne visada pavyksta jį suvaldyti. Tokiems pacientams neretai apie 70 proc. viso cholesterolio kiekio yra susintetinama organizme. Būtent tada jau prireikia preparatų ar vaistų, kurie blokuoja ir stabdo cholesterolio sintezę.
Jeigu sportuoju, galiu nesirūpinti cholesteroliu.
Tai yra mitas. Kaip ir tinkama mityba, kai vartojama mažiau perdirbto ir riebaus maisto, nepiktnaudžiaujama raudona mėsa, renkamasi daugiau augalinės kilmės produktų, vaisių ir daržovių, taip ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Tačiau visiškai jo nepanaikins.
Lygiai taip pat fizinis aktyvumas yra dar viena natūrali priemonė, rekomenduojama cholesterolio kiekiui mažinti. Tačiau didelei daliai pacientų vien tik mitybos pokyčių, didesnio fizinio aktyvumo ar net šių priemonių derinio nepakanka pasiekti tikslinių cholesterolio rodiklių. Kartais vis tiek prireikia vienokio ar kitokio preparato cholesterolio kiekiui mažinti.
Vis dėlto pirmieji žingsniai yra būtent mitybos keitimas, reguliarus sportavimas ir fizinis aktyvumas. Kiekviena iš šių priemonių cholesterolio koncentraciją kraujyje gali sumažinti maždaug 15–20 proc.
Tai – pirmoji interviu dalis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
