„Situacija dėl grūdų tranzito Lenkijoje yra rimta. Labai daug grūdų keliauja per Lenkiją į kitas šalis, iš Ukrainos, sausumos koridoriumi ir atitinkamai dalis jų patenka į prekybą pačioje Lenkijoje ir aiškiai konkuruoja su pačios Lenkijos ūkininkų pagamintais grūdais“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
„Šiuo atveju manau susidėjo eilė priežasčių, viena iš jų yra artėjantys rinkimai ir gana neadekvati reakcija abiejų pusių. Šioje situacijoje manau, kad lenkai ir ukrainiečiai sutars, čia galbūt savaitės ar dviejų klausimas, kada vėl bus sutarta ir toliau vėl nusiramins emocijos“, – tvirtino jis.
Dabartinės valdžios pergalė rinkimuose būtų palanki Lietuvai
R. Karbauskis taip pat pažymėjo, kad dabartinės Lenkijos valdžios, Teisės ir teisingumo partijos pergalė rinkimuose būtų palanki Lietuvai. Jo teigimu, jeigu į valdžią kaimyninėje šalyje ateitų „kairioji koalicija“, jos požiūris į Lietuvą būtų „šiek tiek šaltesnis“.
„Ši valdžia turi labai kietą konkurenciją, Lietuvai būtų geriau, kad laimėtų dabartinė valdžia, nes ji yra labai draugiškai Lietuvai. Jeigu ateis kairioji koalicija, mes turėsime šiek tiek šaltesnę poziciją mūsų valstybės atžvilgiu“, – sakė LVŽS lyderis.
ELTA primena, kad Lenkija trečiadienį pareiškė, jog nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu. Vis tik ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio pasisakymas, jog Lenkija nebeginkluos Ukrainos, buvo neteisingai suprastas.
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad artimiausiomis dienomis surengs pokalbius su Lenkija apie aštrėjantį kivirčą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą, kurio karinės pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.
Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje.
Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
