Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mes siekėme padaryti aukštąjį mokslą prieinamą kuo daugiau gabių jaunuolių, nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų, nuosekliai didinome jo finansavimą, augo valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Mes siekėme padaryti aukštąjį mokslą prieinamą kuo daugiau gabių jaunuolių, nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų, nuosekliai didinome jo finansavimą, augo valstybės finansuojamų vietų skaičius.

REKLAMA

Ši gi valdžia suka atgal, pasirinkdama radikaliai priešingą kelią. I. Šimonytės Vyriausybė nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose bei mažina valstybės finansuojamas vietas. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės. Tikslas geras. Niekas nesiginčija. Tačiau konservatorių-liberalų siūlomos priemonės – ne. Ypač kai yra kitų priemonių, kurios gali nuimti finansinę naštą nuo tėvų ir suteikti galimybes aukštąjį mokslą baigti vaikams, kurių tėvai negali padėti su pinigais. Keista, kad ministrė nekalba, jog galima naudoti ES struktūrinių fondų lėšas studijų kainai kompensuoti, kaip kad darėme mes. 

Be to, sprendimas nepasitarus su jaunimo organizacijomis taip pat atrodo keistai. Studentų ir moksleivių savivaldos atstovai jau garsiai sako, kad ši valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams ir dažnas jau susiplanavęs, kur jis stos.

REKLAMA

Toks Vyriausybės elgesys, kai keičiasi esminės žaidimo taisyklės – studijų kaina – ir bloginama moksleivių bei studentų padėtis likus keliems mėnesiams iki mokyklos baigimo ir stojimo į aukštąsias ar profesines mokyklas, yra nesąžiningas šių jaunų žmonių atžvilgiu.

Net neabejoju, kad daugeliui vykdoma valstybės politika nusivylusių ir finansinės naštos nepakeliančių studentų kils noras rinktis studijas užsienyje, kur jos yra pigesnės ar nemokamos gabiems ES valstybių narių studentams, o Lietuva neteks didelės dalies darbščių, gabių ir kuriančių žmonių. Atrodo, kad istorija kartojasi. Konservatorių sprendimai ir vėl turės įtakos didėjančiai emigracijai ir protų nutekėjimui. 

Užsimiršo, koronaviruso nebuvo? 

Švietimo ministrė tikriausiai pamiršo, kad dauguma moksleivių ir studentų mokymasis labai nukentėjo dėl koronaviruso. Ji taip pat pamiršo, kad visos valstybės šiuo metu dirba ir ieško galimybių, kaip padėti, o ne kaip apsunkinti jauniems žmonėms mokytis ir išgyventi! Lietuvoje šiuo metu studijuoja 105 tūkstančiai studentų, beveik pusė studijuojančiųjų patys moka už studijas, kita dalis gauna valstybės finansavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Daug jaunuolių studijoms užsidirbdavo po paskaitų – baruose, restoranuose, tačiau koronavirusas jiems atėmė ir šią galimybę, todėl dar neaišku, kiek jau pradėjusių studijuoti mokamose vietose, galės tęsti studijas. Todėl vietoje finansinės naštos šiandien reikia galvoti, kaip padėti jaunimui. 

Kur dingo mokslui numatyti pinigai? 

Viena iš priežasčių, kodėl bandoma didinti įmokas už studijas – mažas mokslo ir studijų finansavimas. Mokslui nėra pinigų, sako ministrė.

Pamiršdama tai, o ką gi veikia jos pačios Vyriausybė. Antai, vos tik laimėję rinkimus, konservatoriai nudžiugino savo propagandinių ruporų skaitytojus skambiomis antraštėmis, skelbiančioms, kad naujieji valdantieji tuos praretins valstiečių kurtus planus kuo daugiau investuoti į valstybės svarbiausias sritis.

Mes buvome pasiruošę ir parengę planus, kaip plėtoti mokslu grįstas studijas – skatinti aukščiausiojo lygio mokslinius tyrimus ir geriau naudoti mokslinių tyrimų potencialą, siekti prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo. 

REKLAMA
REKLAMA

Pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvą pasieks per 2 mlrd. eurų ES atsigavimui po COVID pandemijos skirtų lėšų. Tai buvo ir yra neeilinė proga Lietuvai pasinaudoti galimybėmis įgyvendinti ambicingus tikslus.

Tačiau... valdantieji šio plano lėšas išbraukė iš kitų metų valstybės biudžeto, nors didžioji ES valstybių narių dalis jau yra sėkmingai suplanavusi jų naudojimą. Į biudžetą šie pinigai nebuvo vėl įtraukti nei mums, nei kitiems prašant. Panašu, kad ir ES skirtos gaivinimo lėšos, jų skirstymas įsisuks į perskirstymų maratoną, kaip įvyko ir su DNR planu, užuot nuosekliai jį įgyvendinus. Ir žinoma, kol neperdalins ir nepasidalins – mokslo ir inovacijų finansavimas šiomis lėšomis strigs. O konservatoriai su liberalais vėl visiems meluos, kad čia „valstiečių“ kažkokia kaltė. 

Kreipsimės į teismą 

Negana to, valdžia dangstydama savo negebėjimą rasti racionalius sprendimus, dar ir pažeidžia teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principus. Ministrė turėjo su savo sprendimus dėl studijų kainos suspėti priimti iki sausio 15 d.

REKLAMA
REKLAMA

Tai aiškiai parašyta Mokslo ir studijų įstatyme. 83 straipsnio 4 dalis aiškiai nurodo, kad „Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ Ir įstatymas nenumato šio termino pratęsimo galimybės.

Deja, bet švietimo, mokslo ir sporto ministrei atrodo, kad jai įstatymo nereikia laikytis – ji šias kainas patvirtino net dvi savaites pavėlavusi ir praleidusi įstatyme numatytą terminą. Taigi, kyla klausimas dėl ministrės įsakymo teisėtumo. Dėl to LVŽS šešėlinei Vyriausybei, ten esantiems mūsų Seimo nariams, siūlysiu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant panaikinti pažeidžiant įstatymą priimtus socialiai neatsakingus ministrės sprendimus dėl studijų finansavimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų