Lietuvoje teigiamų rezultatų jau davusi sugriežtinta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus šalį gali pašalinti iš avaringiausios Europos Sąjungos valstybės sąrašo.
Lietuva jau kurį laiką užima pirmąją vietą pagal žuvusiųjų avarijose skaičių tarp visų ES valstybių. Tačiau šiemet sugriežtinus vairuotųjų ir kitų eismo dalyvių atsakomybę, žuvusiųjų šalyje per 7 mėnesius sumažėjo beveik ketvirtadaliu.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis spaudos konferencijoje trečiadienį sakė, kad tikslūs Lietuvos rezultatai kovojant su avaringumu bus žinomi kitų metų pavasarį, kai bus išanalizuota visų ES šalių avarijų statistika. Tada ir paaiškės, kokią vietą 2008-siais šalis pagal avarijas užima tarp kitų šalių.
Be to, kol kas tiksliai nežinoma, kokios vertinimo metodikos imsis ir laikotarpio avaringumą analizuos ES.
Jeigu Lietuva teigiamus pokyčius keliuose išlaikys, gali būti, kad pagal avarijų skaičių ji pateks jau į ES valstybių viduriuką.
Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko 2 tūkst. 845 avarijos. Jose žuvo 251 žmogus, dar 3 tūkst. 441 buvo sužeistas.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007-siais, avarijų sumažėjo 688-mis, sužeistųjų sumažėjo 1 tūkst., o žuvusiųjų sumažėjo 152 žmonėmis.
Avaringiausias metų laikas - vasara. Tačiau net ir vasaros mėnesiais avarijų su žuvusiais sumažėjo.
Pasak policijos, palyginti su tais pačiais mėnesiais pernai šiemet gegužę žuvo 46,2 proc. mažiau, birželį 50 proc. mažiau, liepą - 43 proc. mažiau, rugpjūtį - 50 proc. mažiau.
Policininkų galvos skausmas - pėstieji ir dviratininkai. Šie eismo dalyviai sudaro 40 proc. visų žuvusiųjų. Mirtis keliuose juos dažniausiai ištinka tamsiu paros metu nenaudojant atšvaitų.
Nuo rudens Lietuvos policija organizuoja plataus masto akciją, kurios metu bus dalijami atšvaitai, kitos apsaugos kelyje priemonės. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas turėtų gauti atšvaitą ar šviesą atspindinčią liemenę.
Jeigu pėstieji ir dviratininkai toliau nederamai elgsis kelyje, pareigūnai juos žada bausti be gailesčio.
Lietuvoje galiojanti atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra viena griežčiausių iš visų Europos Sąjungos valstybių.
Čia už vairavimą neblaiviam ar neturint vairuotojo pažymėjimo galima gauti ne tik tūkstantinę baudą, bet ir patekti už grotų ir visam laikui prarasti automobilį. Lietuvoje teisę vairuoti galima prarasti ir dažnai vengiant užsisegti saugos diržą ar užsimauti motociklininko šalmą.
Konfiskuoti pažeidėjų automobiliai parduodami aukcionuose, o už juos gautos lėšos pateko į valstybės biudžetą.
Įstatymo griežtumą pajuto visi šalies gyventojai - teismai už vairavimą neblaiviam nubaudė politikus, netgi Seimo narius, studentus, tarnautojus, darbininkus ir, ūkininkus.
Per 2008 metų I pusmetį Lietuvos teismai išnagrinėjo beveik 15-kos tūkstančių Kelių eismo taisykles pažeidusių gyventojų administracines bylas.
1 tūkst. 354 ,,kelių ereliai" pateko už grotų, nes buvo nubausti administraciniu areštu. Teismai konfiskavo 264 automobilius. 192 atvejais buvo konfiskuotos ne pažeidėjui, o kitam asmeniui priklausiusios transporto priemonės. Įstatymas numato, kad konfiskuojama pažeidėjo vairuota transporto priemonė ir nesvarbu, kam ji priklauso.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas S.Skvernelis sakė, kad policijos pareigūnai ,,šventai buvo įsitikinę", kad tokio įstatymo, koks dabar galioja už Kelių eismo taisyklių pažeidimu, Lietuvai reikėjo. Jis džiaugėsi, kad tokių gerų avaringumo rodiklių, kokie yra dabar, nebuvo per visą Nepriklausomybės laikotarpį.
