Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuojamos konsultacijos vyks sausio 14–16 dienomis Kapčiamiesčio bibliotekoje.
Gyventojai kviečiami registruotis iš anksto internetu arba telefonu. To nepadarius, jie bus priimami gyvos eilės principu, pirmenybę teikiant užsiregistravusiems, vyresnio amžiaus žmonėms.
Konsultuojami bus tik Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai bei planuojamo poligono teritorijoje nekilnojamo turto turintys žmonės.
Atvykstant būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei atstovaujama nekilnojamo turto turintiems asmenims, būtina turėti notaro patvirtintą raštišką įgaliojimą.
Anot KAM, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Ministerijos teigimu, šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Praėjusį penktadienį krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kiti krašto apsaugos sistemos, Aplinkos ministerijos atstovai, nekilnojamojo turto ekspertas vyko į Lazdijus, kur susitiko su vietos gyventojais.
Šią savaitę į Kapčiamiestį vyks prezidentas Gitanas Nausėda, kartu su juo vyks ir R. Kaunas.
Kaip rašė BNS, Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ideali vieta: miškai gražūs, gamta puiki, o svarbiausia – arti sprendimų priėmėjų. Laurų kvartalą, Sakiškių mišką ir visus kitus Zemečkavus palikime ramybėje – nereikia nieko išpirkinėti. Tegul žmonės jaučia ir girdi, kad jų saugumu pasirūpinta: kad naktimis girdėtų šūvius, sprogimus ir žinotų – štai, Lietuva saugi. O jei Lietuva saugi, tai ir jie saugūs. Be to, Sakiškių miškas juk ne draustinis – jokios retos rūšys ten negyvena. Gamtos mylėtojai tikrai nesipiktins.
Argi vilniečiai girdės, kas vyksta Kapčiamiestyje? Ne, negirdės. Vadinasi, ir saugumo jausmo nebus. O saugumo jausmas – svarbiausia.
Juk niekas taip nestiprina patriotizmo kaip šarvuočių kolona po langais ir pratybos savaitgalį. Vaikai nuo mažens pripras, kad griaudėja gynėjai, ir patys eis į kariuomenę – nes taip įprasta. Grynas, natūraliai išugdytas pilietiškumas ir savanoriai.
Be to, pavojaus atveju bus itin patogu – Vilnių apginsime akimirksniu. Nereikės važiuoti per visą Lietuvą.
Regionams viską supratingai paaiškinsime, kad nėra poligono, nebus ir asfalto, patys kalti.
O vilniečiai?
Na, vilniečiai supras. Jie juk arčiau valstybės. Jie juk didžiausi patriotai. O jei kas nors suabejos – visada galima priminti apie „Rusijos naratyvą“. Universali, laikui nepavaldi argumentacija.
Ką manote – gal dar pridėti nedidelį tankodromą Vingio parke? Dėl saugumo.
Tačiau karas pasikeitė. Šiandien svarbiausia ne tai, kur karys šaus automatu, o kas pirmas pamato, supranta ir sureaguoja. Tam reikalingi dronai, sensoriai, DI, o ne vis nauji plotai šaudymams šalia (arba vietoje iškeldintų) gyvenviečių.
Gynyba neturi reikšti:
- masinio gyventojų iškeldinimo,
- miškų pavertimo dykromis,
- valstybės vidaus žalojimo „dėl pasirengimo“.
Dronai pasienyje, ankstyvas perspėjimas, lokalios inžinerinės priemonės – tai leidžia ginti šalį neeskaluojant, negriaunant ir neatskiriant kariuomenės nuo visuomenės.
Poligonų Lietuvoje jau yra pakankamai. Tai, ko trūksta, – mąstymo, kad gynyba pirmiausia turi saugoti žmones ir jų erdvę, o ne ją aukoti.
Jeigu XXI amžiuje vis dar tikime, kad saugumą kuria daugiau spygliuotos vielos ir daugiau šūvių – vadinasi, mokomės ne iš realaus karo, o iš senų schemų.
Kariuomenės vadas susitinka su piliečiais, kuriuos turi ginti. Ir išvadina juos „valstybės priešais“. Tai ne dialogas su visuomene, o majakovskiškas monologas su "draugu Mauzeriu" ant stalo. Vietoje žmonių išklausymo, argumentų ir supratimo - grasinantis tonas ir pseudopatriotinis šantažas.
Į Kapčiamiestį atvyko ne kariuomenės vadas, o „Didysis Priešų Medžiotojas Kapčiamiesčio Pievose“.
Jo misija paprasta:
rasti priešą, jei tokių nėra – sukurti. Logika kaip iš komiksų: „Nenoriu, kad nugriautumėt mano tėvų namus“ - "Penktoji kolona!“ Jei skauda – esi priešas, jei klausi – tu išdavikas, jei turi prisiminimų – esi pavojingas "rusų laukėjas".
Gatvės stilius, generolo uniforma.
Kūno kalba: smakras į viršų, rankos pasiruošusios moraliniam nokautui, žvilgsnis: „Ateik, parodyk, koks tu patriotas!“. Kalbėjimo maniera: „Aš žinau, jūs nežinot! Aš vadas, jūs – problema!“ Jei dar būtų treningai, saulės akiniai, BMW rakteliai - turėtume pilną 1990-jų banditų „rajono autoriteto“ komplektą.
Einant tokiu keliu, po savaitės pusė rajono bus „potencialūs kolaborantai“, likusi pusė – „dar nepatikrinti". Tie žmonės, kurie išlaiko kariuomenę, siunčia savo vaikus tarnauti - išdavikai? Vis galvojau - kada pagal "vado" komandą atsidarys salės durys ir įžengusi karo policija ims suiminėti "pokalbio" dalyvius?
