Nepakentė durų trankymo
Prieš pradėdami pasakojimą apie kalėjimų reformą, dar supažindinsime su žiauriausiais Estijos nusikaltėliais. Nors Estija ir nedidelė šalis, tačiau žiaurių, agresyvių smurtautojų ir čia užtenka. 1994 metais girtas Margus Rozenbergas, Viljandžio valsčiuje, viename vienkiemyje, pykčio priepuolio metu nužudė savo 28 metų sugyventinę ir ją bandžiusią apginti 86 metų vienkiemio šeimininkę. Po to jis išžagino ir nužudė mažametę sugyventinės dukrą. Tai matė septynmetis M. Rozenbergo sūnus. Berniukui pavyko pasislėpti nuo žmogžudžio tėvo.
Teismas M. Rozenbergui buvo skyręs mirties bausmę, tačiau vėliau jam ji buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.
1995 metais Olegas Pitiukovas kartu su trimis bičiuliais nužudė savo pažįstamos Svetlanos sugyventinį armėną Aleksandrą Oganesjaną. Sudaužė jo galvą metaliniu raktu, po to – ir kirviu. Daužė neva už tai, kad šis skriaudė savo sugyventinę. Kai pamatė, kad armėnas jau nebegyvas, supjaustė kūną dalimis ir išmetė į upę. Kad nuslėptų nusikaltimą, Olegas nužudė ir savo vaikystės draugą Olegą Kirovą. Už tai ir buvo nuteistas.
Kartais žmonės žudo ne dėl noro apiplėšti, tačiau, pavyzdžiui dėl to, kad neva kaimynas garsiai tranko duris. Taip atsitiko 1998 metais, kai Silamejės mieste Borisas Barmotinas (45 m.) nužudė du pensininkus ir jų septynerių metų anūką. Teisme žudikas lyg niekur nieko paaiškino, kad nužudęs kaimyniniame bute gyvenusius pensininkus, nes nepatikę, kam šie per garsiai uždaro duris.
Tą dieną B. Barmotinas Vaivarų sąvartyne rinko tarą, rūbus, knygas ir maisto likučius. Namo grįžo kelios minutės iki vidurnakčio. Grįžęs išplovė butelius, pasiruošė valgyti ir sėdo prie televizoriaus. Pažiūrėjęs filmą atsigulė į lovą, tačiau niekaip nesisekė užmigti. Tuomet atsikėlė ir nuėjo pas kaimynus. Šie, prikelti vidurnaktį iš miego, pažinę kaimyną, atidarė duris. B. Barmotinas nusimovė batus ir basomis nušlepsėjo į virtuvę. Tuomet ir išsakė savo pretenzijas, girdi, nesitrankykit. Kai kaimynas paprieštaravo, tvirtindamas, kad gyvena labai tyliai, Borisas supyko ir stvėręs peilį dūrė juo tiesiai į širdį. Vyrą klykdama puolė gelbėti žmona, nubudo ir anūkas. Tuomet kaimynas jau trankėsi kirviu. Moterį nužudė virtuvėje, o klykiančiam anūkui gerklę perpjovė tiesiog lovoje. Ekspertai vyrą pripažino pakaltinamu, o teismas pasiuntė kalėti iki gyvos galvos.
Rainaras Ruzas (27 m.) iki gyvos galvos buvo nuteistas už tai, kad nužudė žmoną (23 m.) ir vos daugiau nei dviejų metukų sūnų. Žudikas buvo alkoholikas ir labai pavyduliavo žmonai.
Gimines išžudė ir Enas Tilga (29 m.). Tragedija įvyko vidury dienos. Tuo metu bedarbis E. Tilga nužudė savo seserį (37 m.), du jos dviejų ir aštuonių metukų vaikus ir kartu bute buvusį dukterėčios vyrą Rene (23 m.). Dukterėčia Ena (18 m.) su dviejų mėnesių kūdikiu suspėjo pabėgti iš buto ir paskambinti į policiją. Teisme pakaltinamu pripažintas E. Tilga sakė, kad jis nieko neprisimena ir, girdi, atsitokėjęs tik policijoje.
Rekordininkas – laisvėje
Panašūs ir kitų Estijos kalėjimuose sėdinčių iki gyvos galvos nuteistųjų nusikaltimai. Tai sadistiniai išžaginimai, nužudymai, lavonų išniekinimai. Jų aukomis tapo vaikai, moterys, vyrai, senukai, policininkai. O vienas Estijos žudymo rekordininkas net nebuvo nuteistas iki gyvos galvos ir šiuo metu jau yra laisvėje.
Aleksandro Rubelio sąskaitoje mažiausiai šeši nužudyti žmonės. Talino apygardos teisme jis buvo teisiamas už septynių žmonių nužudymą, tačiau vienos žmogžudystės įrodyti nepavyko. Maždaug metus šis jaunuolis žudė atsitiktinius, už save silpnesnius žmones. „Aš norėjau išbandyti, koks jausmas žudyti, – taip jis aiškino pirmosios žmogžudystės motyvus. – O kai užmušiau vieną, iš karto panorau žudyti ir kitus“.
Vienu metu Aleksandras ėmė teigti, kad žudyti jį vertė kažkokie balsai, tačiau ekspertai pripažino A. Rubelį pakaltinamu. Talino apygardos teismas už 6 žmonių nužudymą A. Rubeliui skyrė tik 8 metus laisvės atėmimo, nes jis nusikaltimo padarymo metu dar neturėjo 17 metų. Tad žudymo rekordininkas prieš kelerius metus jau atliko bausmę ir gyvena laisvėje.
Kamerose – tik po du
Estijos kalėjimai šiuo metu, ko gero, geresni nei Lietuvos. Vykdant kalėjimų reformą, šalyje statomi modernūs kalėjimai, visiškai kitokie nei buvo sovietmečiu. Prieš pradedant reformą Estijoje buvo devyni kalėjimai. Dabar liko penki – Viru, Harku, Muru, Talino ir Tartu. Artimiausiu metu liks tik trys. Šiuo metu šalyje jau yra pastatyti du dideli, modernūs, europinio lygio, kamerinio tipo kalėjimai: Tartu ir Viru. Viru – Estijos šiaurės rytuose, sudėtingame regione, kuriame gyvena daugiausia rusakalbiai.
Vos įvažiavus į Ychvi miestelį, kuris nuo Rusijos pasienio nutolęs vos per trisdešimt kilometrų, matosi Viru kalėjimo pastatas, juosiamas vielinės tvoros, ant kurios įrengta elektroninė stebėjimo sistema. Viru kalėjimo teritorija užima 16 hektarų. Projektas unikalus tuo, kad visi praėjimai tarp korpusų sujungti virš žemės pakeltais stiklo tuneliais. Tai uždara padidinto saugumo sistema, iš kurios pasprukti neįmanoma. Statant įkalinimo įstaigą buvo numatyta, jog kalėjimo režimu nuteisti asmenys dirbs skalūnų kasinėjimo šachtose , tačiau šias uždarius, dalis kalinių liko be užsiėmimo.
Viru kalėjimas Ychvi miestelio pakraštyje pradėtas statyti 2005 metais ir baigtas 2008-aisiais. Tais pačiais metais pradėti vežti pirmieji kaliniai. Statybas vykdė „Merko Statyba“ (Merko Ehitus), kurios padalinys yra ir Lietuvoje. Valstybei šis projektas kainavo 120 milijonų eurų.
Uždaro tipo kalėjimą iš pradžių ketinta statyti Tartu mieste, tačiau vėliau nutarta projektą perkelti į Ychvi miestelį, kuris yra nusikalstamumu garsėjančio Ida Viruma valsčiaus dalis.
Vietos gyventojams buvo paaiškinta, kad pastačius įkalinimo įstaigą, jie jausis saugesni, bus aprūpinti darbo vietomis. Uždarius miestelyje skalūnų kasinėjimo šachtas, nemažai žmonių liko be darbo, todėl buvo išspręstas ir nedarbo klausimas.
Naujajame kalėjime darbo gavo daugiau nei keturi šimtai vietos gyventojų. Vidutinis darbo užmokestis siekia 1150 eurų. Gaudami tokius atlyginimus pareigūnai privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir būti nepriekaištingos reputacijos, mokėti estų kalbą, būti fiziškai pasirengę.
Viru kalėjime kali daugiau nei tūkstantis arba trečdalis visų Estijos kalinių. Dauguma – Rusijos piliečiai. Kalinių išlaikymui valstybė išleidžia apie 1000 eurų per mėnesį. Į šią kainą įeina mityba, išlaidos, susijusios su aptarnaujančiu personalu, nekilnojamojo turto priežiūra, nuoma.
Viru kalėjimą administruoja bendrovė „Real Estate“ (Riigi Kinnisvara AS), kuriai, Teisingumo ministerija moka mėnesinį nuomos mokestį. Privatus kapitalas nėra naudojamas kalėjimams išlaikyti.
Reforma dar nebaigta
Modernus Tartu kalėjimas veikia nuo 2002-ųjų. 2,3 hektarų plote išdygo administracinis ir kalinių priėmimo pastatai, patalpos poilsiui ir sportui, mokymosi klasės, gamybinės, religinės patalpos.
Kalėjime 479 dvivietės kameros, kuriose kali maždaug dar trečdalis Estijos kalinių. Kiekviena kamera – apie 10 kvadratų. Saugumą padeda užtikrinti video kameros, visu kalėjimo perimetru einanti apsaugos zona, judesio davikliai. Kalėjime veikia Tartu gimnazija ir profesinio mokymo centras, tačiau ir šiame kalėjime trūksta darbo. Tartu kalėjime yra psichiatrinė kalinių ligoninė ir centras, kuriame padedama atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų.
Vykdant kalėjimų reformą Harku ir Muru kalėjimai buvo sujungti į vieną, nes jie yra netoli vienas kito. Harku kalėjimas, kuris veikia net nuo 1926 metų, liko atviro tipo kalėjimu, kuriame kali ir moterys su vaikais iki 4 metų, o taip pat pensininkai. Moterys čia gali išmokti siuvėjos amato. Atviro tipo kalėjime bausmes atliekantys kaliniai gali mokytis ar dirbti ir už kalėjimo teritorijos.
Muru kalėjime iki reorganizacijos, perpildytose kamerose buvo laikoma 1600 kalinių, kalėjimas buvo suskirstytas į atskirus sektorius, blokus. Nepaisant griežtos tvarkos, kalėjimo viduje buvo padaroma daug nusikaltimų.
Talino kalėjimas kol kas tik suremontuotas. Čia veikia tardymo izoliatorius, prie šio kalėjimo prijungti Mardu ir Centrinis kalėjimai. Juose laikoma irgi per 1000 kalinių, kurių pusė laukia teismo. Tardomieji laiką jau leidžia naujuose korpusuose, o nuteistieji dar laukia, kol bus suprojektuotas ir pastatytas naujasis Mardu kalėjimas.
Pastačius naujus kalėjimus ir uždarius senus, visi kaliniai Estijoje atliks bausme kamerų tipo įkalinimo įstaigose, atitinkančiose Europoje priimtus gyvenimo kokybės standartus.
Kitame numeryje:
Ukrainoje kasmet – po 100 nuteistųjų iki gyvos galvos
Petras Kurmelis
