Prieš sėdant į socialiniame tinkle surasto nepažįstamojo automobilį, vertėtų juo bent truputį pasidomėti, paklausti su juo jau keliavusiųjų nuomonės, jei yra galimybė – prieš kelionę patiems šiek tiek pabendrauti su vairuotoju. Taip, anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, galima išvengti nesaugių situacijų. Savo ruožtu keliavimo būdą autostopu išbandžiusios jaunos moterys rekomenduoja vadovautis sveiku protu, intuicija ir niekada neprarasti budrumo.
Pasak Policijos departamento atstovo R. Matonio, yra du keliavimo autostopu būdai, kuriuos reikėtų atskirti. Pirmasis – stabdyti pakeleivingas mašinas gatvėse ir keliuose, pareigūno manymu, yra pats pavojingiausias.
Antras būdas, dabar ypač populiarus tarp jaunų žmonių, esąs saugesnis – kai geranoriškas vairuotojas, galintis padėti nukeliauti iš taško A į tašką B, surandamas per socialinius tinklus. „Šis būdas galbūt yra mažiau pavojingas, bet, kaip parodė ši tragedija [studentės nužudymas], taip pat gali pasibaigti labai skaudžiai“, – sako R. Matonis.
Paklaustas, ką vertėtų žinoti keliaujantiems autostopu, Policijos departamento atstovas pataria prieš kelionę su nepažįstamuoju visų pirma juo pasidomėti. Jei tik yra tokia galimybė, R. Matonio nuomone, vertėtų bent šiek tiek pabendrauti su vairuotoju ir patiems nuspręsti, ar šis atrodo patikimas.
„Kartais iš bendravimo labai akivaizdžiai pasimato, koks yra žmogus. Žinoma, labai dažnai būna tokių atvejų, kai žmogus sugeba tai nuslėpti. Jei įmanoma, reiktų pasižiūrėti to žmogaus socialinio tinklo profilį, susirinkti informaciją apie jį, galbūt pasiklausti kitų žmonių, kurie jau važiavę su tuo žmogumi, ar jis yra nepavojingas“, – rekomenduoja R. Matonis.
Prieš sėdant į nepažįstamojo automobilį, pasak Policijos departamento atstovo, būtina artimuosius informuoti apie automobilio markę, modelį, spalvą, valstybinį numerį ir nurodyti vietą, kur keliaujate. Jei ši informacija būtų iš anksto perduodama artimiems žmonėms, R. Matonio manymu, tai galbūt padėtų išvengti galimų nelaimių.
Pastebėjus keistą nepažįstamo vairuotojo elgesį, nereikėtų sėdėti rankų sudėjus. „Jei žmogus mato, kad vairuotojas pradeda elgtis keistai, važiuoja visiškai ne ta kryptimi, reiktų bandyti parašyti trumpąją žinutę ar paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (jei yra tokia galimybė) ir informuoti pareigūnus apie tai, kad šis vairuotojas yra pavojingas.
Jei žmogus neturi galimybės kalbėti, galima siųsti tuščią trumpąją žinutę, paskambinti ir nieko nesakyti, paprasčiausiai nuspausti bendrojo pagalbos telefono numerį, nes operatoriai turi galimybę matyti, kur yra žmogus, skambinantis iš mobiliojo telefono, ir jie automatiškai gali pasiųsti pajėgas, kad padėtų tam žmogui“, – patarimus dalija R. Matonis.
Kaip bendrauti su keistai besielgiančiu vairuotoju? Pasak Vilniaus universiteto (VU) Traumų psichologijos tyrimų grupės docento dr. Evaldo Kazlausko, psichologo rekomendacijos čia veikiausiai nepadės – susidūrę su grėsmę keliančia situacija, dažnai negalime kontroliuoti savo veiksmų.
„Psichologai žino, kad grėsmės situacijoje yra pora reakcijų, kaip žmonės elgiasi, ir mes nelabai galime to kontroliuoti: arba žmogus „sustingsta“, arba kaip tik bėga, šaukiasi pagalbos. Labai sunku teikti kažkokius pasiūlymus, rekomendacijas, nes daugeliu atveju tai yra visiškai automatiškos reakcijos. Grėsmės situacijoje įsijungia instinktyvi elgsena, ir mes siekiame kažkaip save apsaugoti“, – aiškina psichologas.
Autostopu dažnai keliaujanti Vilniaus autostopo klubo narė Lina Ratkevičiūtė sako, kad pastebėjus, jog vairuotojas yra nepatikimas, galima tiesiog nelipti į automobilį, o turint įtarimų kelionės metu, – išlipti iš jo kuo greičiau. „Tačiau taisyklių [kaip keliauti autostopu] ar punktų, ką daryti, aš neturiu“, – pripažįsta L. Ratkevičiūtė.
Kai stabdo pakeleivingas mašinas, moteris teigia besivadovaujanti sveiku protu ir intuicija: „Manau, kad pagrindinis dalykas yra nuojauta. Visi turime intuiciją ir maždaug galime, papuolę į tokią situaciją, įžvelgti detales, kurios kelia įtarimą, pamatyti, kad ne viskas vyksta sklandžiai.“ L. Ratkevičiūtė pasakoja, kad, keliaujant autostopu, jai yra tekę patirti keistų ar nepatogių situacijų, bet pavojingų – nė karto.
LRT žurnalistė Odeta Vasiliauskaitė, irgi ne kartą keliavusi autostopu ir pati pavėžėjusi pakeleivių, taip pat teigia, kad nebuvo atsidūrusi nesaugiose situacijose. Jos manymu, norint tokių išvengti, renkantis žmogų, su kuriuo keliausi, reikėtų išlikti budriam ir nepamiršti atsakomybės jausmo.
„Na, tiesą sakant, į visiškai nepažįstamo asmens mašiną gal net ir nebuvau įsėdusi, nes, kai socialiniuose tinkluose dairydavausi, kas važiuoja mano atveju – į Uteną, pasižiūrėdavau to žmogaus socialinio tinklo profilį, jei galėdavau jį matyti. Mane šiek tiek nuramindavo, jei mes turėdavome bendrų draugų, galėdavau patikrinti, koks tai žmogus“, – sako O. Vasiliauskaitė.
Ji pripažįsta vengusi kelionių su nepažįstamais vaikinais. Esą saugiau moteris besijausdavusi keliaudama su nepažįstamomis merginomis ar pati pavėžėdama būtent jas.
