„Įvertinant rinkimų rezultatus, toks sprendimas yra tinkamas ir adekvatus tam, kaip partijos pasirodė per pirmąjį rinkimų turą ir daugiamandatėje“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologas Mindaugas Jurkynas pastebėjo, kad toks žingsnis nors ir nėra keistas, bet gana skubus ir būtų buvęs labiau tikėtinas sulaukus antrojo turo rezultatų.
Politologų vertinimu, net ir pasitraukus lyderiams, abiems partijoms bus sudėtinga atsinaujinti ir neatmetama galimybė, kad jos gali ieškoti būdų jungtis su kitomis politinėmis jėgomis, galbūt – net ir tarpusavyje.
Kaip seksis rasti naujus lyderius
„Ypač Darbo partijos atveju tai turbūt joje vyks diskusijos dėl naujo vadovo ar vadovės, bet ir ar apskritai šiai partijai nevertėtų svarstyti jungtis su kokia nors kita Lietuvos partija“, – sakė R.Vilpišauskas.
M.Jurkyno teigimu, abiems partijoms rasti naują lyderį bus sudėtinga ir dėl to, kad atsistatydinę lyderiai buvo dominuojančios asmenybės.
„Darbo partijoje atsiradus buvusiam „Tvarkos ir teisingumo“ vienam iš pagrindinių veikėjų V.Mazuroniui tarsi buvo atsiradęs antrasis kvėpavimas, tačiau be jo partijos kažkaip ryškesnių lyderių neatsirado. Ir atitinkamai „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje, pasitraukus V.Mazuroniui, R.Paksas dominavo ir kiti politiniai veikėjai turėjo kontraversišką arba neigiamą įvaizdį. Ir jeigu žiūrėsime rinkimų kampaniją, kokie asmenys atstovavo minėtas partijas, tai naujų charizmatiškų lyderių ten tikrai nebuvo matyti“, – kalbėjo politologas.
„Tvarkiečiai“, negalutiniais duomenimis, pirmajame Seimo rinkimų ture surinko 5,35 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino bent penkis mandatus Seime.
Darbo partija surinko 4,7 proc. balsų ir neperžengusi 5 proc. slenksčio į Seimą nepateko.
