Vien per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvos keliuose įvyko net 237 avarijos (vidutiniškai 7,6 per dieną – aut. past.). Per šiuos eismo įvykius žuvo 22 (po 5 žmones per savaitę), dar net 293 asmenys buvo sužeisti.
Apžvelgėme pastarųjų metų avaringumo situaciją Lietuvoje ir pabandėme išsiaiškinti, kuriais mėnesiais šalyje nutinka daugiausia tragiškų eismo įvykių. Beje, įvertinus skaičius galima teigti, kad žuvusiųjų skaičius nebūtinai tiesiogiai susijęs su avarijų kiekiu konkretų mėnesį.
Pavojingiausi mėnesiai
Vertindami avaringumą šalies keliuose detaliai išnagrinėjome 2017-ųjų ir 2018 metų Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pateiktus duomenis. Toliau pateiktuose grafikuose duomenys yra susumuoti už 2017-2018 metų laikotarpį.
Per minėtą laikotarpį patys tragiškiausi mėnesiai buvo užfiksuoti 2017 metais. Lapkritį žuvo 27, o liepą 26 žmonės. Tuo tarpu 2018 metais išsiskyrė sausis, kai žuvusiųjų skaičius siekė 24.
Vertinant 2017-2018 metų laikotarpį, reikia išskirti liepos ir lapkričio mėnesius. Būtent tada atitinkamai žuvo 41 ir 39 žmonės. Kiek mažiau žuvusiųjų buvo fiksuota rugpjūčio (35 žuvę asmenys) ir sausio (34) mėnesiais.
Balandžio (21), kovo (22) ir birželio (23) mėnesiais Lietuvos keliuose 2017-2018 metais žuvo mažiausiai žmonių. Išsamiau – žiūrėkite grafike:
Kaip jau buvo minėta, žuvusiųjų per eismo įvykius skaičius nebūtinai tiesiogiai koreliavo su tą mėnesį įvykusių avarijų kiekiu. Pats avaringiausias mėnuo 2017-2018 m. laikotarpyje buvo rugpjūtis (676 eismo įvykiai). Toliau rikiavosi gegužės (665), rugsėjo (646) ir gruodžio (643) mėnesiai.
Mažiausiai avaringi buvo pirmieji metų mėnesiai: vasaris (347 eismo įvykiai), kovas (417) ir sausis (450). Plačiau – žiūrėkite grafike:
Vertinant per eismo įvykius sužeistų žmonių skaičius, 2017-2018 metais išsiskyrė rugpjūčio (808 sužeistieji), gruodžio (774), gegužės (771) ir rugsėjo (764) mėnesiai. Išsamiau – žiūrėkite grafike:
Avaringumo Lietuvoje situaciją komentuoja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Avaringiausi mėnesiai Lietuvoje yra rugpjūtis, gegužė, rugsėjis ir gruodis. Kodėl?
Avaringumą šiais mėnesiais lemia keli dalykai. Gruodį svarbiu veiksniu tampa dėl įsibėgėjančios žiemos orų suprastėjusios eismo sąlygos. Kitais mėnesiais – padidėjęs eismo intensyvumas. Juk kuo geresnės vairavimo sąlygos, tuo intensyvesnis pats eismas.
Apmaudu, bet pagrindine skaudžių nelaimių priežastimi išlieka leistino greičio viršijimas. Rugpjūtį avaringumas padidėja dėl to, kad daug žmonių atostogauja. Rugpjūtį daug kas keliauja, bando derinti poilsį su vairavimu ir per daug atsipalaiduoja. Būtent rugpjūtis išsiskiria nerūpestingu vairuotojų elgesiu. Lygiai tas pats, kas padidėjęs skendimų skaičius atšilus orams. Žmonės praranda budrumą ir kartais tai labai brangiai kainuoja.
Rugsėjo avaringumas neabejotinai siejasi su naujų mokslo metų pradžia. Tai lemia eismo suintensyvėjimą. Jaunimas suvažiuoja į didžiuosius Lietuvos miestus ir ne visi išlaiko tokį išbandymą.
Gegužę avaringumą nemažai lemia staiga padidėjęs dviračių transporto priemonių srautas. Labai daug motociklininkų išrieda į gatves. Tarp automobilių ir motociklų vairuotojų Lietuvoje iki šiol trūksta abipusės pagarbos.
Kalbant apie gruodį, norisi išskirti šventinį kelionių metą ir pasikeitusias oro bei eismo sąlygas. Nesvarbu koks patyręs būtų vairuotojas, po šiltojo sezono jis kasmet iš naujo turi prisitaikyti prieš vairavimo žiemos sąlygomis.
Maža to, pradeda anksti temti, todėl norisi atkreipti dėmesį ir į pėsčiuosius, kurie ne visada segi atšvaitus bei yra laiku pastebimi transporto priemonių vairuotojų. Juolab, kai „tamsesniais“ žiemos mėnesiais nėra sniego, tai pėstieji yra dar sunkiau pastebimi.
Kaip paaiškintumėte tai, kad mažiausiai avarijų registruojama metų pradžioje – sausį, vasarį ir kovą?
Pirma, vairuotojai per lapkritį ir gruodį jau sugeba prisitaikyti prie pasikeitusių eismo sąlygų. Antra, prastėjant eismo sąlygoms, lėtėja važiavimo greitis, todėl ir skaudžių eismo įvykių per kuriuos žūsta ar būna sužeisti žmonės registruojama kiek mažiau.
Atkreipsiu dėmesį, kad mes analizuojame tik tuos eismo įvykius, kur žuvo ar buvo sužeisti žmonės. Čia nėra įtraukti techniniai eismo įvykiai, kurių žiemos mėnesiais skaičius būna labai panašus.
Nors avarijų skaičiai didesni vienais mėnesiais, bet per įvardytą laikotarpį daugiausia žūčių užfiksuota kitais: liepą (41 žuvęs – aut. past.), lapkritį (39), rugpjūtį (35) ir sausį (34). Kaip tai galima būtų paaiškinti?
Į žuvusiųjų per eismo įvykį skaičius nereikėtų žvelgti tiesiogiai. Nepamirškime to, kad per vieną avariją kartais žūsta vienas, o kitais atvejais net 2-4 ar dar daugiau žmonių. Pavyzdžiui, 2018 metų sausis apskritai buvo pramintas kruvinuoju, nes tąkart žuvo net 24 žmonės.
Norisi pasikartoti, kad itin žiaurios avarijos įvyksta tada, kai yra viršijamas leistinas greitis ir išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinus, kad yra saugu tą daryti. Bet, kaip jau minėjau, kartais žmonės savo galvose „įjungia“ atostogų režimą ir keliuose tas labai pasijaučia būtent per skaudžias eismo nelaimes.
Bet kokiu atveju, tikiu, kad prevencija veikia. Kalbame apie tai, kad didžioji dauguma eismo dalyvių nori saugiai dalyvauti eisme. Kai kurie vairuotojai tam tikromis oro sąlygomis iš viso atsisako kelionių. Tas sąmoningumas didėja kasmet. Dalyvavimas eisme yra atsakingas darbas ir visiškai nesvarbu, kad tuo metu, tarkime, atostogos.
