Draudimo bendrovės BTA duomenimis, palyginti su kitais šventiniais atributais, fejerverkų sukeliami sužalojimai yra didžiausi ir skaudžiausi.
„Jau ne vienerius metus stengiamasi šviesti visuomenę apie tai, kad leidžiant fejerverkus svarbiausia yra saugumas. Jis prasideda nuo to, kad fejerverkus reikia įsigyti tik oficialiose prekybose, jokiu būdu ne šešėlinėje rinkoje, nežinia kieno gamintus, ne savadarbius ir galimai nenotifikuotus prekybai Lietuvoje. Tuo tarpu juos sprogdinant reiktų elgtis panašiai kaip su šaunamuoju ginklu – laikytis saugaus atstumo ir jokiu būdu neiti tikrinti, jei fejerverkai neužsidega. Fejerverkai pasiekia net 500-1000 °C temperatūrą, kurioje jau lydosi kai kurie metalai. Tai žinant sunku fejerverkus traktuoti tiesiog kaip linksmą, gražią pažiūrėti pramogą“, – sako BTA asmens draudimo rizikos vetintojas Andrius Žilėnas.
Higienos instituto duomenimis, net 64 proc. sužalojimų dėl fejerverkų Lietuvoje patiriama būtent žiemos švenčių metu. Daugiausiai, arba 59 proc. atvejų nukenčia žmonių rankos bei pečiai.
Pasak A. Žilėno, nieko stebėtino, kad 89 proc. sužalojimų patiria vyrai, kadangi tarp jų yra daugiausiai šventinių fejerverkų entuziastų.
„Fejerverkų paskirtis yra pramoga ir nusprendus jais pažymėti Naujuosius metus vargu, ar planuojama toliau šventę tęsti ligoninės priimamajame. Tačiau oficiali statistika kol kas negailestinga – fejerverkų sukeliamų sužalojimų kol kas nemažėja, atvirkščiai – jų skaičius po truputį auga, todėl supratimo, kas tai per dalykas, kodėl jis pavojingas ir kaip su juo elgtis saugiai – dar tikrai negana“, – mano specialistas.
Įdomu, kad nors Lietuvoje fejerverkai masiškai sprogdinami būtent metų sandūroje, kitoje Atlanto pusėje ne ką mažesniu išbandymu tampa liepos 4 dieną švenčiama JAV nepriklausomybės diena. JAV nuo birželio iki liepos vidurio įvyksta apie du trečdaliai fejerverkų nulemtų sužalojimų.
