Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su kariuomenės vadu Raimundu Vaišnoru.
NATO pratybos ir oro erdvės gynyba
Visai šalia Kaliningrado vyko nepraneštos JAV vadovaujamos NATO oro pajėgų pratybos. Ar tai rodo padidėjusią grėsmę ir signalą Rusijai?
Tai yra atsakas rodantis, kad mes stebime Rusijos veiksmus ir turime pajėgumų, kuriuos galime greitai pademonstruoti. Netikėtos pratybos yra natūrali praktika – Rusija taip pat rengia neplanuotus manevrus ar mobilizacijas. Dėl to stebėtis nereikia, pagal jų planą tai buvo planinis veiksmas, kitiems – neplanuotas.
Reikia džiaugtis gebėjimu greitai sukoncentruoti pajėgas vienoje vietoje. Pagrindinė žinia Rusijai: mes stebime, žinome ir, jei padarysite kažką blogo, bus atsakas. Tai koreliuoja ir su JAV CŽA išėjusia žinute, skirta prilaikyti Rusiją nuo blogų ketinimų.
Ar į Maskvą nuskridęs CŽA vadas taip pat susijęs su šia situacija?
Sunkus klausimas, laikas parodys tikrąjį tikslą. Ekspertų pasvarstymų yra įvairių, tačiau tikrąsias priežastis žino tik JAV ir Rusijos vadovybė.
Vilniuje trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą pakeitė vidutinio nuotolio NASAMS. Ar tai susiję su išaugusia grėsme ir ką ši sistema saugos?
Norėčiau pabrėžti du dalykus. Pirma, džiaugiuosi, kad perėjimas prie lankstesnės ir efektyvesnės sistemos įvyko paslapčia – išlaikėme operacinį saugumą. Antra, tai buvo planinis keitimas, suplanuotas dar metų pradžioje, po praėjusių metų dronų incidentų. Peržiūrėjome įsigijimus ir resursus pavojingiausiose kryptyse – būtent Vilniaus, kaip sostinės ir valdžios įstaigų centro.
Trumpojo nuotolio sistemos buvo tarpinis variantas. Gavę ir paruošę antrąją NASAMS bateriją, ją perdislokavome. Tai suteikia daug daugiau lankstumo ir didesnį reaguotumo greitį tiek nuotoliu, tiek aukščiu.
Kaip keičiasi padėtis su radarų sistemomis? Lietuva iš Latvijos perima „Sentinel“ radarus, o vasarą minėta apie naujus įsigijimus. Ar jie jau integruoti?
„Sentinel“ radarai yra konkrečiai dedikuoti mūsų NASAMS baterijoms ir padės užpildyti pajėgumų spragas. Techniškai kalbant, nuolatinis radarų naudojimas greitai eikvoja jų darbo valandas, todėl mums gyvybiškai reikalingas rezervas. Tai padės užtikrinti stebėjimą visą parą.
Pavyzdžiui, su prie RB70 naudotais „Giraffe“ radarais per pusmetį išnaudojome visų metų resursą, o tai reiškia greitesnį aptarnavimą ir technikos išvedimą iš rikiuotės. Mūsų resursai nėra neriboti.
Dronų junginys AMBO ir JAV karių grįžimas
Lietuvoje formuojamas autonominių bepiločių operacinis junginys. Koks jo vaidmuo ir ar šie dronai jau dabar galėtų numušti priešiškus objektus?
Tai visiškai naujas padalinys. Buvo logiška suburti atskirose pajėgose vystytus bepiločių pajėgumus po vienu stogu. Čia sukaupta ekspertizė leidžia ne tik vykdyti tolimojo nuotolio smūgius, bet ir atlikti testavimą bei diegti inovacijas. Šis junginys padės išbandyti gaminamą ar dar tik prototipų stadijoje esančią įrangą, kad nešvaistytume pinigų neefektyviems gamintojams.
Glaudžiai bendradarbiaujame su Ukrainos dronų pajėgomis ir perimame jų patirtį. Taip pat šis dalinys pratybose imituos priešiškas pajėgas ir kels iššūkius mūsų batalionams bei brigadoms. Beje, noriu padėkoti Stanislovui Buškevičiui už idėją suteikti šiam junginiui garsų AMBO pavadinimą.
Kokia situacija dėl JAV karių: kada jie grįš į Lietuvą ir koks sprendimas priimtas?
Aš turiu žinių, žinome maždaug kiekius ir datas, tačiau šiai dienai to atskleisti negaliu, nes reikia sulaukti galutinių sprendimų.
Jei žinomi kiekiai ir datos, vadinasi, jie turėtų grįžti?
Jie yra pakeliui. Galiu tik diplomatiškai nuraminti piliečius: amerikiečiai laikosi savo žodžio. Terminai šiek tiek pasislinko ne dėl kariškių kaltės, o dėl tam tikrų politinių motyvų. Laikome kumščius, kad viskas vyks pagal planą. Esame visiškai pasiruošę juos priimti: kareivinės stovi, poligonai ir taikiniai paruošti. Laukiame atvykstant, kad galėtų treniruotis kartu su Lietuvos kariuomene.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Konstantinas Olšanskis
Europos Sąjungoje vidutiniškai apdrausta tik ketvirtadalis nuostolių dėl stichinių nelaimių, o Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje šis rodiklis nesiekia 5 proc.
Europos Sąjunga, dešimtmečius mokiusi likusią planetos dalį, kaip reikia teisingai gyventi, ir primetinėjusi „žaliąją darbotvarkę“, už tai sumokėjo. Ir sumokėjo skaudžiai. Iš pradžių – savaitės alinančio karščio, nuo kurio nebuvo kur pasislėpti, paskui – apokaliptiniai miškų gaisrai ir galiausiai – siaubingi potvyniai. Europos politinis elitas stichijos akivaizdoje pasirodė bejėgis.
Koks būtų vaizdas visa tai perkėlus į Vilnių ar Kauną? Koks vaizdelis būtų miestuose penktą karo dieną, kai priešo ugnis trukdytų remonto darbams, o remonto brigadoms dar kiltų problemų su degalais? Miestai dustų nuo vandens stygiaus ir ekskrementų pertekliaus.
Kodėl apie tai nieko žmonėms nekalba Kariuomenės vadas, prezidentas, Vyriausybė? Kaip šalis atrodytų po Rusijos raketų ir dronų atakų prieš elektros pastotes, elektrines, jei vien tik audros nulaužti medžiai šimtus tūkstančių žmonių kelioms dienoms paliko be elektros ir vandens?
