Jau ir taip nepigi duona brangs iki 5, o mėsa - iki 10 procentų, nors grūdų šalies laukuose bus prikulta daugiau, nei šalies gyventojai įstengia suvartoti, o kiaulių ar galvijų neišguldė ligos. Kas ir kokiais tikslais pradėjo gąsdinimo kampaniją, “Respublika" kalbino žemės ūkio ministrą Kazimierą STARKEVIČIŲ.
- Visuomenę užgriuvo naujas gąsdinimas - brangs duona ir mėsa. Kodėl turi brangti, jei ir šiemet grūdų bus prikulta daugiau, negu suvartojama?
- Derlius šiemet užaugo neblogas. Duok Dieve, kad pavyktų jį sėkmingai nukulti. Tačiau jis bus apie 30 proc. mažesnis už pernykštį, nes šalta žiema išretino pasėlius. Kaitra ir liūtys javus išguldė, todėl šiųmetį derlių sunkiau nuimti. Dėl šių trukdžių ir rinkos pokyčių kitose šalyse, labiausiai Rusijoje, grūdų kaina didelė, pernai jie buvo gerokai pigesni. Perteklinius grūdus žemdirbiai brangiai parduos kitose šalyse. To negalime sutrukdyti. Pernai į kitas šalis buvo eksportuota 1,7 mln. tonų.
Manau, reikia keisti strategiją ir, užuot išvežus grūdus, juos sušerti galvijams, paukščiams, plėtoti paukštininkystę, galvijininkystę. Turime milžiniškus žalienų plotus, galime pigiai priauginti galvijų, bet galimybėmis nesinaudojame. Pavyzdžiui, Šilalėje sukuriama didelė pridėtinė vertė, nes auginami mėsiniai galvijai. O Ignalinoje, kur žemės našumo balas panašus, gyvulių mažai. Dzūkija tinkama pieninei ir mėsinei gyvulininkystei, bet žemdirbiai laukus apsėję grūdais, nors sąnaudos jiems užauginti didžiulės. Šiemet dzūkai iš hektaro kuls vos po 2 tonas - užaugins neapsakomai brangią produkciją.
- Kodėl užpernai, kai grūdų kaina buvo smukusi, parduotuvėse duonos atpigimo taip ir neišvydome? Verslininkai tvirtino, kad miltų kaina sudaro nedidelę išlaidų dalį, todėl duonos ir pyrago gaminių atpiginti negali. Kodėl visuomenei pučiama migla į akis?
- Bijau, kad pasinaudojus gamtinėmis sąlygomis ir šiemet prasidės spekuliaciniai procesai. Prekybininkai ir perdirbėjai nori didelių pelno maržų. Iš tikrųjų, 2007-2008 m. grūdų kaina siekė 700 litų už toną. Pernai krito iki 400-450 litų. Verslininkai produkcijos neatpigino, įtikinėjo, kad miltai sudaro tik 15 proc. duonos ir pyrago gaminių kainos. Todėl dabar, kai energetika ryškiai nepabrango, drastiško kainų kėlimo negali būti.
- Ar yra priemonių monopolininkams pažaboti?
- Stebėsime rinkos pokyčius. Verslininkai labai kelti kainų negalės, nes gretimose šalyse duona nėra brangi. Rinka kainas pati sureguliuos. Kaip ir sakiau, turėsime grūdų perteklių.
- Pernai grūdais net katilinės buvo kūrenamos. Kai taip pigu, juk mėsa turėjo pigti?
- Jei grūdai pigesni už anglies toną, kodėl nekūrenti? Gerų niekas nedegino, tik tuos, kuriuos seniau miškuose sušerdavo šernams. Manau, šiemet grūdų kūrenimo nebus.
- Bet vis dėlto kodėl aiškinama, kad brangs mėsa? Juk su ja ta pati istorija - kai grūdai buvo pigūs, mėsos gaminių kainos pirkėjų nedžiugino.
- Perdirbėjai ir prekybininkai nori gauti kuo didesnį pelną. Pernai užauginti kilogramą kiaulienos vidutiniškai kainavo 2,5-2,7 lito. Parduodant gyvas kiaules likdavo po 4 litus pelno. Tai didelis pelnas. Manau, kad pelno marža turi mažėti.
- Ką nuveikėte, kad ji mažėtų? O gal tik nuveiksite?
- Neleisime pasinaudoti gamtinėmis sąlygomis. Stebėsime, ar nėra kartelinių susitarimų. Grūdų ir duonos Lietuvoje užtenka. Visos baimės perdėtos. Monopolininkai yra užvaldę didžiąją rinkos dalį, daugiau kaip 90 procentų, todėl gali diktuoti kainas. Svarbu, kad atsirastų kuo daugiau smulkių duonos kepėjų, kad ūkininkai patys aktyviau prekiautų savo produkcija. Šis procesas jau prasidėjęs. Dar šią savaitę važiuosiu aplankyti pagrindinio grūdų aruodo - Pasvalio ir Pakruojo rajonų. Noriu įsitikinti, kodėl išgulė javai. Gal buvo pertręšti laukai, padaryta kitų klaidų. Kalbėjau su Lenkijos žemės ūkio ministru - ten bus surinktas visas derlius. Tai irgi padės teigiamai sureguliuoti rinką.
Genė Silickienė
