Šis pavasaris įsimins ne tik tuo, kad balandžio pradžioje vis dar yra gausybė sniego, o per pilkus debesis neprasiskverbia saulės spinduliai. Veikiausiai 2013-ųjų pavasarį galima vadinti juoduoju ir dėl kitos priežasties – vienas po kito į viešumą plūsta pranešimai apie savižudybių atvejus.
Ketvirtadienį spaudoje pasirodė žinia, kad savo namuose iš gyvenimo pasitraukė Kėdainių savivaldybės tarybos narys Viktoras Gaižauskas. Šią informaciją spaudai patvirtino Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinio skyriaus viršininkė Diana Mikalauskaitė, tačiau teigė daugiau informacijos teikti negalinti, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kol kas vyro mirties aplinkybes gaubia paslaptis.
Balandžio 3-iosios pavakarę, grįžusi iš mokyklos, namuose iš gyvenimo pasitraukė 1999 metais gimusi Sonata Č. Paauglė mokėsi Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos septintoje klasėje. Mokyklos administracija tą pačią dieną subūrė krizių valdymo komandą ir stengiasi padėti stresą patyrusiai mergaitės šeimai ir mokyklos bendruomenei.
Moksleivis neatlaikė patyčių
Kovo pabaigoje spaudoje pasirodė kraupi žinia – iš gyvenimo savo sprendimu pasitraukė 16-metis moksleivis. Vienoje Ukmergės rajono mokyklų mokęsis vaikinas artimiesiems paliko atsisveikinimo laišką, kurio turinio pareigūnai neatskleidžia. Žinoma, kad lemtingąją dieną tarp vaikino ir kito tos pačios mokyklos mokinio kilo konfliktas.
Svarstant, kokios galėjo būti šios tragedijos priežastys, žvilgsnis krypsta vietos į mokyklą, nes vieša paslaptimi tapo tai, kad šioje ugdymo įstaigoje kruopščiai užglaistomi smurto ir patyčių protrūkiai, o prieš metus iš gyvenimo pasitraukė ir kitas šios mokyklos mokinys.
Verslininkus prislėgė nesėkmės
Kovo pradžioje ranką prieš save pakėlė individualios įmonės „Lomadis“ savininkas 50-metis Zenonas Jocius. Spėjama, kad taip pasielgti verslininką pastūmėjo finansinės problemos. Apie skolų naštą žinojo jo žmona, Z. Jočius apie slegiančias problemas buvo užsiminęs ir Šiaulių „Saulės Rotary“ klubo kolegoms.
Savo sprendimu iš gyvenimo neseniai pasitraukė ir Klaipėdos mėsinės vadovas 48 metų Nerijus Kuzma. Artimuosius ir kolegas pribloškusį sprendimą vyras priėmė, kai jo vadovaujamoje įmonėje apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ir jos patalpose buvo atlikta krata. Įmonei buvo pareikšti įtarimai dėl importo dokumentų klastojimo ir neskaidraus atlyginimo mokėjimo.
Žudosi bedarbiai ir milijonieriai
Specialistų teigimu, neretai savižudybės priežastys būna lengvai nuspėjamos. Tai nepriteklių kupinas gyvenimas, nedarbas, alkoholizmas ir kitų priklausomybių turėjimas, šeimos subyrėjimas. Būna atvejų, kai nusižudo žmonės, kurie, atrodytų, turi viską – gražią šeimą, gerą darbą, draugų ir pan.
Anot psichologų, dažniausia savižudybės priežastimi tampa depresija, taip pat neretai tokį sprendimą priimti pastūmėja negalia, seksualinis išnaudojimas, fizinė prievarta bei kitos stresą keliančios aplinkybės.
Reikia mokėti atpažinti nelaimės ženklus
Psichologai sutaria, kad savižudybė beveik niekada nebūna spontaniškai priimtas sprendimas. Tai veikiau ilgai besitęsiančio proceso rezultatas. Nors prieš save ranką pakėlusios žmogaus artimieji tragedijos metu išgyvena šoką ir netekties skausmą, dažnai vėliau pripažįstama, kad artimojo elgesyje būta požymių, kurie galėjo būti pirmieji nelaimės pranašai.
Kaip atpažinti, kad žmogus turi polinkį į savižudybę? Akivaizdžiausias faktas – ankstesni bandymai tai padaryti ar pasikartojantys pamąstymai mirties tema. Jei žmogui išsprūsta tokios frazės kaip „kai aš numirsiu...“, „kai manęs neliks“ – tai rimtas signalas, kad žmogus apie tai galvoja ir net bando įsivaizduoti, kaip pasaulis atrodys po lemtingojo momento. Specialistai įspėja, kad ketinantys nusižudyti žmonės, neretai kalba taip, tarsi atsisveikintų ar ruoštųsi kažkur ilgam išvykti, o neretai itin skuba sutvarkyti „žemiškuosius reikalus“ – skubama grąžinti skolas, baigti pradėtus darbus, išdalyti turtą ir pan. Apie ketinimą nusižudyti signalizuoja ir jaučiama bei pabrėžiama neapykanta sau, kaltės, savęs menkinimo, gėdos jausmas, žmonių vengimas, nesugebėjimas palaikyti ryšių su šeima ir draugais, ryškūs nuotaikų ir emocijų pokyčiai. Atlikti tyrimai rodo, kad savižudybę planuojantis žmogus gali pradėti girtauti ar gerti daugiau negu visada, rūkyti, griebtis narkotikų. Taip pat neretai prieš ryždamiesi šiam žingsniui žmonės būna numatę datą, laiką bei priemones savo tiksliu pasiekti.
Pirmoji pagalba – išklausymas
Noras ar realus bandymas nusižudyti anaiptol nėra siekimas kuo greičiau užbaigti gyvenimą, veikiau tai pagalbos šauksmas – net 80 proc. savižudžių tikisi būti išgelbėti. Anot psichologų, bendraujant su žmogumi, kuris išdrįso prisipažinti kad galvoja pasitraukti iš gyvenimo, nereikia sąmoningai vengti žodžio „savižudybė“ ir būtinai leisti žmogui išsikalbėti, nepulti jam patarinėti ar auklėti. Žmogui, galvojančiam apie savižudybę, reikia suteikti ir kvalifikuotą pagalbą, tad klaidingai manoma, kad vienas atviras pokalbis išspręs problemas visam laikui. Emocinės pagalbos telefonai (skambučiai nemokami):
Vilties linija – 116 123. Darbo laikas – visą parą. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Jaunimo linija – 8 800 28 888. Darbo laikas – visą parą. Emocinę paramą teikia savanoriai.
Vaikų linija – 116 111. Darbo laikas – 11.00–21.00 kasdien. Emocinę paramą teikia savanoriai.
Pagalbos moterims linija – 8 800 66 366. Darbo laikas – 10.00–21.00 pirmadieniais–penktadieniais.Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Linija „Doverija“ (rusų kalba) – 8 800 77 277. Darbo laikas – 16.00–20.00 pirmadieniais–penktadieniais. Emocinę paramą teikia savanoriai moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Visos emocinės pagalbos tarnybos: http://www.klausau.lt/telefonai
