Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas profesorius Tomas Janeliūnas, Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir buvęs ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.
Pradėkime, Tomai, nuo jūsų bendro įspūdžio. Kaip vertinti naują Donaldo Trumpo pranešimų tiradą NATO adresu? Koks jų tikslas? Kaip pats suprantate? Kodėl reikėjo dabar vėl šitą naują salvių bangą paleisti prieš NATO?
T. Janeliūnas: Manau, kad tai patvirtina pasimetimą Baltuosiuose rūmuose, paties Donaldo Trumpo kantrybės sumažėjimą arba tiesiog dar kartą patvirtino, jog jis neturi strateginės kantrybės ir netgi strateginio planavimo įgūdžių.
Kad ne visai taip klostosi karas turbūt jau pradeda visi suprasti. Tos pasekmės, kurias jaučia tiek patys amerikiečiai, tiek ir visas pasaulis irgi rodo, kad nėra sprendimo kol kas ir nėra aišku, kaip amerikiečiai ketina stabilizuoti situaciją. Žadėjimai pasitraukti per artimiausias kelias savaites turbūt reikštų, kad amerikiečiai palieka visą chaosą ir visą situaciją neišspręstą iki galo.
Permeta atsakomybę kitoms šalims ir savotiškai nusiplauna nuo to, ką ten sukėlė. Čia nėra strategija, tai nėra planas, tai yra, iš tikrųjų, blaškymasis. Šita kalba, kuri turėjo nuraminti amerikiečius, Trumpas rodo savo pasimetimą.
Rinkos į tai irgi reaguoja labai aiškiai. Iškart po šitos kalbos naftos kainos vėl gana smarkiai pašoko šįryt. Tai rodo, kad pasaulis nemato greito sprendimo ir greito bent jau naftos tiekimo atstatymo.
Tomai, ar jūs sutiktumėte su klausytoju [...]? Trumpas viename sakinyje pasako tris prieštaravimus ir tai jam būdinga ir tą visi žino. Ir tai, ką dabar apie NATO pasakė irgi ne pirmas kartas ir tai, kad jis nemėgsta Europos irgi visiems aišku. Galbūt iš tikrųjų nereikėtų reaguoti, kreipti dėmesio, kaip Starmeris sakė – žiūrėti į tai kaip į foninį triukšmą?
T. Janeliūnas: Bėda ta, kad tai yra galingiausios valstybės vadovas. Šita valstybė pradėjo, įsitraukė į karą, kuris veikia visą pasaulį ir nuo jo sprendimų galiausiai priklauso iš tikrųjų, kaip tas karas tęsis toliau. Ar bus naudojamos sausumos pajėgos, ar bus atakuojamas Iranas, jau faktiškai vykdant nusikaltimus žmoniškumui? Tai yra – nusitaikant į civilinę infrastruktūrą ir keliant grėsmę civiliams tiesiogiai.
Ar tai, jūsų nuomone, vis dėlto gali sugriauti aljansą? Kaip jums atrodo? Kaip reikėtų tai vertint?
L. Linkevičius: Vienas pasisakymas nesugriaus aljanso. Bet mes matome, kaip formuojasi nuomonė ir ji jau ilgą laiką nėra teigiama. Pamenu, dar pirmoje kadencijoje pirmą (D. Trumpo – tv3.lt) apsilankymą naujoje NATO būstinėje, tą visą pasipiktinimą. Visi ir tada, jeigu atsimenate, buvo sunerimę, kad čia jau dabar iširs aljansas.
Tada dar taip neįvyko, bet aštuoni metai praėjo. Ir tas nuolatos būdavo priekaištaujama. Kadangi būdinga Trumpo emocijos, jis dažnai emocijom vadovaujasi, kartais tą daro. Reikia spėti, kad galbūt jo aplinkoje mėginama tai sukalibruoti kažkiek, kiek tai įmanoma.
O koks tikslas parodyt atpirkimo ožį, kas kaltas, kad man nesiseka ar kur čia jūs manot tikslą?
L. Linkevičius: Yra bent keli tikslai. Vienas iš jų, kaip jūs ir sakote, kad prezidentas Trumpas nemano, kad jis daro klaidas, jis taip negalvoja. Tai aišku reikia pasakyti, kad jis daro tas klaidas. O kitas yra jo derybinė pozicija. Derybinė pozicija – pakelti kartelę ir tada derėtis, reikalauti kažko.
Kad kiti ateitų pas tave, pageidautina, su kažkokiais krepšiais pinigų [...]?
L. Linkevičius: Kitaip tariant, kai tu užkeli reikalavimus, galbūt ant šantažo ribos, atsiranda nuolaidos ar pinigais, ar veiksmais. [...] Bet tai yra būdas. Vis tiek emocijos, jos iš karto suliepsnoja, įsiplieskia, gal ne visą laiką konstruktyviai išeina.
Gal kartais ir galima būtų dėl to apgailestauti, bet taip yra kaip yra ir manau, kad bus ir ateity. Kalbant apie NATO, [...] nėra taip paprasta išeiti iš NATO, ypač pataisius teisinę bazę Amerikoje.
Tai gal pradėkime nuo bendro įspūdžio vis dėlto, Dovile, kaip vertinti: griūva NATO, ar tai tik triukšmas?
D. Šakalienė: Sakyčiau, kad mes apie NATO griuvimą girdime nuo turbūt pirmos dienos, kai prasidėjo antroji prezidento Trumpo kadencija. Visgi yra suvokimas, kad šitas sandoris yra abipusiai naudingas. Tiek mums reikia Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek JAV mes esame reikalingi, visos likusios aljanso šalys. Tai yra akivaizdu. Bet aišku susierzinimas, kurį dabar išsako visa Baltųjų rūmų administracija, tiek prezidentas Trumpas, tiek Marco Rubio ir kiti, yra tikrai labai ryškus.
Aišku, tas nerimo, įtampos sukėlė nemažai, nes savo ruožtu yra apeliuojama taip pat į teisinius šios situacijos aspektus, kad iš tiesų negali prezidentas vienašališkai priimti sprendimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms nutraukti aljanso sutartį, išeiti iš aljanso. Tačiau labai gerai suprantame, kad jautriose saugumo situacijose būtent politinis sprendimas, politinė nuostata bus tai, kas bus svarbiausia.
Ir jeigu de facto (D. Trumpas – tv3.lt) būtų nusiteikęs nepalaikyti tam tikrų NATO veiksmų, tai mums labai skausmingai atsilieptų. Šioje situacijoje ne tiktai kritiką turėtume išsakyti amerikiečių sąjungininkams dėl tam tikrų galbūt planavimo ir komunikavimo aspektų, bet ir labai gerai pagalvoti, kad vis dėlto neatliepti tam tikro amerikiečių pagalbos prašymo arba tam tikro poreikio naudotis resursais, kurie šiaip jau didžiąja dalimi yra jų resursai, tai gali kainuoti labai brangiai.
Ar turėjo sąjungininkai, pone Bajarūnai, padėti Amerikai? [...] Kaip jums atrodo, ką šita nauja krizė, gal negalima ją vadinti krize, transatlantiniuose santykiuose rodo ir kur jinai veda?
E. Bajarūnas: Nebijočiau įvardinti, kad tai krizė. NATO ne vieną krizę yra įveikusi kaip organizacija ir to žodžio bijojimas išsakyti yra pirmas žingsnis į pražūtį mums visiems. Tai yra krizė. Jeigu didžiausios, įtakingiausios ir svarbiausios NATO šalies prezidentas ir proeuropietiškas, galima sakyti, valstybės sekretorius Rubio kalba apie NATO, apie problemas, tai čia jau yra krizė.
[...] Ar mums pulti į paniką, ar jau atsipalaiduoti? Kaip visada, atsakymas yra per vidurį. Atsipalaiduoti tikrai negalime, nes čia žinoma, kad prasidėjo jau nuo pirmo Trumpo kadencijos retorikos ir žingsnių. Hagoje lygtai NATO šiek tiek stabilizavosi. Mes pradėjome išleisti gynybai penkis procentus, kaip NATO ir norėjo, bet vis tiek ta problema lieka.
NATO Trumpo administracija mato visai kitaip. NATO interesai Amerikos eina į Indijos regioną ir todėl natūralu, kad Trumpo retorika šiek tiek susierzinusi: „Dabar mano reikalas, o jūs nedirbate.“ Iš kitos pusės, tikrai nėra čia panikos. NATO ne tokius dalykus yra išgyvenusi.
[...] Todėl aš nepulčiau nei į vieną kraštutinumą, o galvočiau, kas yra. Ir vienas dalykas, kas jau yra aišku, kad tikrai NATO turės grįžti į būstinę ir ministrų, ambasadorių lygiu padiskutuoti iš naujo, kaip mes reaguojam į tas krizes. Pavyzdžiui, viena šalis iš mūsų – Amerika eina į karą, į didžiulį konfliktą, kuris ir mus įtraukia. Kaip mes turime vienas kitą informuoti, pridengti [...]?
Jau atsakant į tiesioginį klausimą, kaip čia paveiks Europą, tai Europa jau dabar veikia naftos kainos ir taip toliau, bet Europa jau dabar yra įsitraukusi [...] Daug aerodromų buvo panaudota permesti Amerikos lėktuvams ar papildytų lėktuvų kurą.
Kurios NATO šalys sako: „Trumpai, mes negalim automatiškai įsitraukti.“ Jeigu, sakykim, Italijos bazė bus panaudota, tai italai turi žinoti, kokios grėsmės, kaip jiems apsisaugoti. Ir tai daroma ne rytoj, o iš anksto, pagalvojant. Todėl, todėl labai natūrali Europos reakcija.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
