Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų. Gyventojų apklausos rodo, kad išlaidos maisto produktams „suvalgo“ didžiausią dalį pajamų – tokį atsakymą pateikė net 91 proc. apklaustųjų. Eurostat duomenimis, maisto produktams prieš metus Lietuvoje buvo vidutiniškai kas mėnesį išleidžiama apie 147 eurai – lygiai tiek pat, kiek siekia ES vidurkis. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei Estijoje, beveik 40 proc. daugiau nei kaimyninėje Latvijoje ir trim ketvirtadaliais daugiau nei Lenkijoje.
Pagal išlaidas maistui ES rikiuotėje esame tarp ES vidurkio ir Jungtinės Karalystės, kurioje mūsų piliečiai uždirba kelis kartus daugiau nei gimtinėje.
Vargu, kad Lietuvoje gyventojai fiziškai valgo daugiau, nors atšiauresnis klimatas ir gali reikalauti daugiau kalorijų.
Žvalgytis vien į rinkos dydį taip pat būtų netikslinga, nes tiek Latvijoje, tiek Estijoje vidutinės išlaidos maistui yra gerokai mažesnės. Regis, aukštesnes maisto produktų kainas gilias žemės ūkio tradicijas turinčioje šalyje skatina visa eilė struktūrinių veiksnių – silpna žemės ūkio bendrovių koncentracija, prastas jų našumas, aukštesnės energetikos kainos gamintojams, bendradarbiavimas, maisto produktų kainodara ir mokestinė sistema.
Maistas sudaro tik dalį būtiniausių išlaidų, ir tol, kol maistui Lietuvoje bus išleidžiama tiek, kiek Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje, spręsti nelygybės ir emigracijos klausimus bus itin sudėtinga.
