Naujienų portalas tv3.lt primena, kad JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sekmadienį sakė, kad praėjusią naktį prezidento Donaldo Trumpo įsakymu suduoti smūgiai nuniokojo Irano branduolinę programą, ir paragino iraniečių lyderius siekti taikos, kad būtų išvengta tolesnių atakų.
„Mes nuniokojome Irano branduolinę programą“, – spaudos konferencijoje Pentagone sakė P. Hegsethas.
Jo teigimu, šia operacija „nesitaikyta į iraniečių karius ar Irano žmones“.
D. Trumpas „siekia taikos ir Iranas turėtų pasukti tuo keliu“, – sakė P. Hegsethas.
„Ši misija nebuvo ir nėra susijusi su režimo pakeitimu, – kalbėjo jis. – Prezidentas leido vykdyti tikslią operaciją, skirtą neutralizuoti grėsmes mūsų nacionaliniams interesams, kurias kelia Irano branduolinė programa, ir kolektyvinę mūsų karių ir mūsų sąjungininko Izraelio savigyną.“
Kojala: Irano atsakas JAV priklausys nuo padarytos žalos
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala sakė, kad Irano atsakas priklausys nuo to, kiek žalos padaryta jo branduolinei programai ir kiek režimas išliks pajėgus bei stabilus tęsti jos vystymą.
„Labai daug kas priklauso nuo to, kokia realiai žala buvo padaryta, kiek Irano branduolinė programa gali tęstis, kiek pavyko išsaugoti prisodrinto urano ir techninių galimybių toliau vystyti.
Kadangi, be abejo, tai darys įtaką, kiek pajėgus yra režimas artimiausiu laiku funkcionuoti ir toliau kalbėti apie tai, kad režimas apskritai išlieka stabilus. Tai tai yra svarbiausias klausimas, kuris, ko gero, didele dalimi ir sąlygos Irano atsako aprėptį“, – kalbėjo jis.
Tikėtinas tam tikros apimties karinis atsakas
Pasak politologo, Irano užsienio reikalų ministro dviprasmiška retorika rodo, kad nors derybų galimybė formaliai neatmetama, vis tiek tikėtinas tam tikros apimties karinis atsakas.
„Vakar iš užsienio reikalų ministro girdėjome tokią gana dviprasmišką retoriką. Viena vertus, tarsi neuždaromos durys deryboms, kita vertus, sakoma, kad ne šiuo metu tai turėtų būti svarstoma.
Dėl to tas karinio atsako scenarijus, ko gero, viena ar kita forma, vis tiek bus. Klausimas dėl jo apimties ir kiek tiesiogiai bus paliesti JAV interesai“, – pasidalino mintimis pašnekovas.
Anot eksperto, nors kaimyninės šalys, tokios kaip Saudo Arabija, formaliai smerkia smūgį Iranui, jos, tikėtina, slapta džiaugiasi galimu Irano silpnėjimu ir branduolinių ambicijų sužlugdymu, jei tik pavyks išvengti didesnės karo eskalacijos.
„Iranas neturi daug draugų. Valstybės, kurios yra aplinkui, tokios kaip Saudo Arabija, tarsi pasmerkia smūgį, bet, matyt, galime įsivaizduoti, kad jie tikrai džiaugtųsi, jeigu Iranas netektų galimybių vystyti branduolinį ginklą, kuris tikrai kėlė grėsmę ir jų saugumui.
Na, ir svarbiausia, aišku, toms valstybėms, kad karas ne eskaluotų, bet jeigu pavyktų išvengti didesnės eskalacijos, be abejo, susilpnėjęs Iranas atitiktų jų lūkesčius, interesus. Panašiai yra ir Europoje“, – paaiškino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas.
Europos reakcija: ji tyliai tikisi Irano susilpnėjimo
L. Kojalos nuomone, Europos šalys formaliai remia tarptautinę teisę ir Izraelio teisę gintis, tačiau tyliai tikisi Irano susilpnėjimo, nors kartu yra nuogąstaujama, kad dabartiniai smūgiai gali išprovokuoti pavojingą konflikto eskalaciją.
„Europos šalys neskuba džiaugtis, kai kalba apie tarptautinę teisę, kai kalba apie Izraelio galimybes ir teisę gintis. Tačiau, vėlgi, jeigu Iranas nusilptų, jeigu netektų galimybių vystyti branduolinį ginklą, jeigu susilpnėtų ir nebegalėtų vykdyti teroro išpuolių, kurios nuolatos rėmė per savo nes sąjungininkus, tolius kaip „Hezbollah“, „Hamas“, ir panašiai, tuomet ir Europa iš to laimėtų.
Bet dabartiniame etape yra daug nuogąstavimų, ką šie smūgiai reiškia ir ar tai yra baigtinis rezultatas. Ar nebus tolesnių veiksmų, kurie galėtų sąlygoti platesnį karą, eskalaciją, nevaldomą situaciją ir atitinkamai iš to plaukiančias pasekmes“, – pabrėžė jis.
Europa siūlo savo vaidmenį kaip tarpininkė
Politologas atkreipė dėmesį, kad Europa, neturėdama didelės įtakos konflikto eigai, ragina išlaikyti atviras derybų duris ir siūlo savo vaidmenį kaip tarpininkė, tačiau iš esmės lieka stebėtoja šalia pagrindinių sprendimų centrų – JAV, Izraelio ir Irano.
„Europa iš esmės reaguoja sakydama, kad durys deryboms turi būti atviros. Vadinasi, Europa galėtų padėti tame procese, viena ar kita forma medijuojant, susitinkant su abiem pusėm, palaikant dialogą ir panašiai. Tai yra bene viskas, ką šiandien Europos šalys yra pajėgusios padaryti visais kitais atžvilgiais.
Jos yra stebėtojos tų procesų, kurie yra pirmiausiai sprendžiami Jungtinėse Valstijose, Izraelyje ir Teherane. Tai šia prasme, matyt, mes ir matysime tą tęstinę retoriką iš Europos šalių pusės, kad reikia ieškoti politinio sutarimo, taip pat suprantant, kad galimybės tiesiogiai sąlygoti eigą yra ribotos“, – komentavo L. Kojala.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Vatos per buki dometis tikra istorija, tikrais video, net googlinti durniai nemoka, ka sukramto ir ispjauna jiems pucino tv, ta ir loja, o dar jei uz tai uzmoka, tai viskas. Vatos yra durniausi zmogenai pasauli, dar durnesniu niekur nemaciau, net balandis gatveje uz juos protingesnis.
