Konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis jau paruošė atskirąją nuomonę buvusio savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tyrusios komisijos išvadoms - daugiau nei dvidešimtyje puslapių dokumente, be kita ko, teigiama, jog nesą jokio pagrindo manyti, kad su nužudymu gali būti susijusios dešiniosios partijos.
"Remiantis sukaupta medžiaga nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad J.Abromavičių galėjo nužudyti teroristinės organizacijos požymių turinti grupė asmenų, turėjusi ryšių su dešiniųjų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais nariais. Spręsti dėl nusikaltimo padarymo turi prokuratūra ir teismas, o ne komisija, tuo labiau, kad Komisijai bylos medžiaga buvo neprieinama", - rašoma konservatorių atskirojoje nuomonėje.
Savo teiginį parlamentarai pagrindžia praėjusiais ir šiais metais paruoštų Generalinės prokuratūros raštų Seimo nariams ištraukomis.
Viena jų tiesiogiai sako, jog "ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad J.Abromavičiaus nužudymas susijęs su kokių nors politinių partijų veiksmais".
Konservatoriai prasimanymais vadina "darbietės" Loretos Graužinienės vadovaujamos komisijos teiginius, kad buvęs lauko pajėgų vadas Arvydas Pocius sąmoningai klaidino komisiją, teigdamas esą J.Abromavičius ragino iš Pakaunės miškų grįžusius savanorius vėl grįžti atgal.
Cituodami A.Pociaus liudijimą, konservatoriai tikina, kad komisija negali teigti, esą jis "tendencingai klaidino komisiją ir tuo pažemino karininko vardą". Jų nuomone, A.Pociui priskirti žodžiai yra iškraipyti.
Anot konservatorių dokumento, komisijai liudijęs A.Pocius sakė: "dabar aš tiksliai neatgaminsiu, kadangi tai buvo 1993 metai. Aš minėjau, kad turėtų būti filmuota medžiaga, nes šitą renginį filmavo kažkas. Reikia pasidomėti. Tada galima tiksliai išgirsti tuos žodžius arba reikės tada paklausti žmonių, kurie ten buvo ir jie galbūt tiksliau prisimins, nes tokioj situacijoj, kai reikėjo suvaldyti tokią minią žmonių, tai nebuvo taip paprasta. Tai buvo įtampa. Dabar aš neatgaminsiu visus žodžius, bet, kaip minėjau, jis atsistojo ir pasakė: vyrai, einam iš čia, ką mes čia dabar klausomės, einam iš čia. Aš nesakau, kad į mišką Atgal einam iš čia, einam atgal".
L.Graužinienės komisija taip pat nutarė, jog yra pakankamai duomenų, kad konservatorius ir buvęs parlamentaras Algirdas Petrusevičius gali būti susijęs su J.Abromavičiaus nužudymu, be to, dirbdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), turėjo galimybę disponuoti visa informacija apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjo jam daryti įtaką.
J.Razma ir A.Ažubalis teigia, jog Seimo komitete su J.Abromavičiaus žūtimi susijęs klausimas buvo nagrinėjamas tik formaliai - tai yra tik dėl prieš dešimtmetį veikusios laikinosios komisijos jo mirčiai tirti įkūrimo bei veiklos pratęsimo, todėl esą "galima teigti, kad A.Petrusevičius šiame komitete jokios reikšmingos informacijos apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą negavo".
Tėvynės sąjungos nariai taip pat nesutinka, jog tuometinis jų lyderis ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis darė spaudimą teisėsaugos institucijoms, tyrusioms savanorio susprogdinimą.
Komisija yra pritarusi išvadai, jog spaudimas tyrėjams tikrai buvo daromas ir pamini V.Landsbergio prokurorams siųstus bei parlamento posėdžių sekretoriate neregistruotus laiškus, kuriuose nurodoma ištirti J.Abromavičiaus žūtį ir tilto per Bražuolės upelį sprogimą tiriančių pareigūnų veiklą.
"Komisija negavo pakankamai duomenų, įrodančių, kad buvo daroma įtaka teisėsaugos institucijų pareigūnams tiriant J.Abromavičiaus žūties aplinkybes. Seimo pirmininko V.Landsbergio raštas Generaliniam prokurorui rodo ne jo siekį įtakoti tyrimą, o teisiškai pagrįstą valstybės pareigūno reakciją gavus žinių, kad VSD pareigūnai prievartiniais metodais siekia išgauti tendencingus parodymus", - rašoma konservatorių atskirojoje nuomonėje.
L.Graužinienės vadovaujama komisija spalio 15 dieną patvirtino Tėvynės sąjungai nepalankias išvadas.
Konservatoriai J.Razma ir A.Ažubalis komisijos veikloje teigė įžvelgiantys politinio susidorojimo apraiškų ir nebedalyvavo paskutiniuose posėdžiuose. Jie nutarė formuluoti atskirąją nuomonę.
Komisija savo išvadas antradienį teiks Seimui. Parlamentarai balsuodami išreikš nuomonę, ar pritaria komisijos darbo vaisiams.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trukusią veiklą išklausė maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje be 2 konservatorių, dirbo 3 socialdemokratai, 2 liberaldemokratai, tiek pat valstiečių liaudininkų bei po vieną socialliberalą, liberalcentristą ir "darbietį".
J.Abromavičiaus nužudymas Seime buvo tiriamas ir 1997 metais konservatoriaus Sigito Kakčio vadovaujamoje komisijoje, tačiau tuomet apčiuopiamų rezultatų pasiekta nebuvo.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
KOnservatoriai ir kai kurie apžvalgininkai mano, jog L.Graužinienės komisijos veikla ir pats inicijuotas parlamentinis J. Abromavičiaus žūties tyrimas yra vadinamosios "valstybininkų" grupuotės atkirtis į jai lojalaus buvusio VSD vadovo ir KGB rezervininko A. Pociaus kritiką bei jo ydingo vadovavimo aplinkybių paviešinimą.
