Už V. Pranckiečio atstatydinimą iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 5, 11 biuletenių sugadinti. Jį atleisti iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso. Slaptame balsavime dalyvavo 79 Seimo nariai, opozicijos atstovai nusprendė ignoruoti balsavimą.
Įžūliai mano, kad viską gerai daro
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius portalui tv3.lt sakė, kad R. Karbauskio lyderystę dabar pamatyti yra sunku.
„Jis pasimetęs, padarė labai didelių klaidų ir neatrodo, kad jis pasiryžęs suprasti reikalus ir atviriau žiūrėti į savo vadovavimo gebėjimus“, – kalbėjo docentas.
K. Girniaus nuomone, balsavimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo buvo didelis R. Karbauskio fiasko, o didelė dalis parlamentarų palaikė ne Seimo pirmininką, o buvo nusistatę prieš valstiečių lyderį.
„Kai jis pats negali įvertinti savo bendradarbių nuotaikų, naiviai ir įžūliai mano, kad jis viską gerai daro, tai reiškia, kad jis turi esminį trūkumą. Karbauskis negeba suprasti, kas darosi jo artimiausioje aplinkoje. Jis nesupranta, kas vyksta, o tenkinasi tuo, ką įsivaizduoja“, – tvirtino politologas.
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad R. Karbauskis suvaldo didžiąją dalį frakcijos. Už V. Pranckiečio atstatydinimą slaptame balsavime balsavo 63 Seimo nariai, o valstiečių frakcijoje liko 50 parlamentarų, tad V. Dumbliausko nuomone, didžioji dalis valstiečių palaikė R. Karbauskį.
„Jei su didžiąja dalimi frakcijos Karbauskis susitvarko, tai valdančioji koalicija, taip išeitų, neturi daugumos. Ir čia yra problema. Galbūt dauguma yra vienais klausimais, bet yra klausimų, kur tos jos nebus“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
Viso Seimo reikalas
Daugumos Seime R. Karbauskiui ir visai valdančiajai koalicijai reikės tvirtinant valstybės biudžetą. Praėjusią savaitę po valdančiųjų koalicinės tarybos posėdžio R. Karbauskis žurnalistams tvirtino, kad sunkumų dėl biudžeto priėmimo neturėtų kilti.
„Turime daugumą, galiu šiandien drąsiai pasakyti. Biudžeto priėmime daugumą matysite labai ryškiai“, – tuomet kalbėjo jis.
V. Dumbliausko teigimu, valstybės biudžetas yra ne tik R. Karbauskio ar valdančiosios koalicijos reikalas, bet ir opozicijos.
„Politika yra kompromisų menas, tai turi būti priimtas kažkoks kompromisas, kuris tiktų ir opozicijai, ir pozicijai. Biudžetas yra visų mūsų pinigai, už jį reikia išlaikyti ir policiją, ir mokyklas, ir ligonines. Čia, manau, kad reikia daugiau valstybinio mąstymo. Nereikia galvoti apie Karbauskį. Manau, kad viso Seimo pareiga yra priimti biudžetą“, – samprotavo MRU docentas.
K. Girnius mano, kad, nors dalies valstiečių frakcijos ar valdančiosios koalicijos narių R. Karbauskis sukontroliuoti negali ir jie nėra patenkinti jo valdymo metodais, šie politikai gali balsuoti už biudžetą.
„Balsuos ne dėl to, kad Karbauskis palaiko, bet dėl to, kad mano, kad tai teisingas žingsnis ar jiems asmeniškai naudinga. Kitaip sakant, jie gali balsuoti kartu su Karbauskiu, nors jie Karbauskio ir nemėgsta“, – kalbėjo politologas.
Nėra kam pakeisti Karbauskio?
Opozicijos lyderis, socialdemokratas Julius Sabatauskas Seime žurnalistams po balsavimo dėl V. Pranckiečio atstatydinimo sakė, kad R. Karbauskis nekontroliuoja savo partijos, todėl turi atsistatydinti.
„Logiškas būtų Karbauskio sprendimas nutraukti tą agoniją ir atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų. (...) Jis savo frakcijos nevaldo, partijos taip pat“, – teigė J. Sabatauskas.
V. Dumbliausko nuomone, toks J. Sabatausko pareiškimas yra nekorektiškas, nes opozicijos lyderis nepriklauso valstiečiams.
„Sakyti Karbauskiui, ką jam reikėtų daryti... Jis šiek tiek sutirštino spalvas“, – įsitikinęs pašnekovas.
K. Girnius svarsto, kad nors R. Karbauskio atsistatydinimas būtų gana logiškas sprendimas, valstiečių gretose nėra politikų, kurie galėtų pakeisti ilgametį partijos pirmininką.
„Karbauskis yra savotiškas partijos kūrėjas. Jis yra tas, kuris sutelkė tą partiją, kartu su Skverneliu atvedė prie tos rinkimų sėkmės. Jei Karbauskis pats to nori, tegu atsistatydina. Bet aš nemanau, kad partija galėtų ar norėtų jį atstatydinti“, – tvirtino VU TSPMI docentas.
(Ne)įmanoma valstiečių skilimas
Per šią Seimo kadenciją jau ne kartą buvo kilusios kalbos, kad valstiečių lyderiu nepatenkinti politikai gali atskilti ir įkurti naują politinį darinį. V. Dumbliausko žiniomis, apie tokią idėją svarstė ir premjeras Saulius Skvernelis, o prie jo prisidėjęs būtų valstiečių frakciją palikęs Vytautas Bakas.
„Jei ne ta liga, panašu, kad Skvernelis būtų įkūręs partiją. Tikrai kažkiek žmonių išeitų paskui Skvernelį, nes jis populiaresnis lyderis, o Karbauskis pats nepopuliariausias politikas. Būdamas valstiečių frakcijoje, aš galvočiau, su kuo eiti, ar su Skverneliu, ar su Karbauskiu į 2020 metų rinkimus“, – sakė V. Dumbliauskas.
Kitas lyderis, paskui kurį galėtų patraukti dalis valstiečių – V. Pranckietis. Seimo pirmininkas pasitraukė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir po konflikto su R. Karbauskiu neturėtų susivienyti prieš kitų metų metų rinkimus. V. Dumbliauskas mato V. Pranckietį, kaip galimą naujos politinės jėgos veidą.
„Pranckietis parodė, kad turi stuburą, charakterį. Valstiečiams reikia gerai pagalvoti, kad gal su Pranckiečiu reikia eiti į rinkimus“, – svarstė politologas.
K. Girnius skeptiškai vertina galimą valstiečių skilimą.
„Aš dabar įsivaizduoju, kad [valstiečių] partija vargu, ar surinks daug daugiau nei 10 procentų. O jei dar susiskaldytų į mažesnes partijas, tai ko gero dar susilpnėtų. Pranckietis galėtų laimėti vienmandatę, bet ar susitelkęs penkis ar šešis draugus galėtų surinkti 5 procentus, tai labai abejoju“, – mąsto K. Grinius.
