Įvertino dvi apklausas apie Stambulo konvenciją: paaiškino, kaip jose manipuliuojama

Prezidentūra ir tinklaraštininkas visuomenės paklausė klausimo apie tą patį – Stambulo konvenciją, – bet rezultatus gavo reikšmingai skirtingus. Tačiau klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti apie tą patį. Ir politologai, ir sociologai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį šiose gyventojų nuomonės apklausose sužaidė tai, kaip klausimai buvo suformuluoti.

Balandį prezidentūra visuomenei per nuomonės ir rinkos tyrimų centrą „Vilmorus“ uždavė klausimą „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“ 

Dauguma respondentų – o jų iš miestų ir kaimų buvo 1001 – konvencijos nepalaikė. 22,1 proc. apklaustųjų sakė jai pritariantys ar greičiau pritariantys, 48,8 proc. – nepritarė arba greičiau nepritarė, o 29,2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tinklaraštininkas Rytis Zaloga kartu su savo sekėjais per tą patį tyrimų centrą gegužę visuomenei uždavė klausimą: „Ar pritariate, kad Lietuva turėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo?“.

Paprasčiau tariant, tinklaraštininkas panaudojo originalų, o ne visuomenėje geriau žinomą konvencijos pavadinimą. Ir tai davė vaisių – apklausos rezultatai, nors klausė apie tą patį dokumentą, kardinaliai skiriasi.

Pastaruoju atveju konvenciją palaikė ar greičiau palaikė 56,2 proc. respondentų, nepalaikė ar greičiau nepalaikė – 26,4 proc., neturėjo nuomonės 17,4 proc.

Kiekviena klausimo sąvoka – svarbi

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad visuomenės apklausose galioja pasakymas „Ką paklausi, tą ir gausi“. Kiekviena klausime vartojama sąvoka yra labai svarbi galutiniam apklausos rezultatui.

„Apie Stambulo konvenciją daug diskutuojama, šnekama. Apie tai nemažai negatyvių konotacijų. O tuo tarpu smurtas prieš moteris – kas gi galėtų pasisakyti prieš tokį klausimą. Smurtą prieš moteris mes vertiname neigiamai. Jau vien ta pati konotacija žodžio „smurtas“ sukuria tokią nuomonę.

REKLAMA

Jeigu žmogus nelabai įsivaizduoja, kokia šita konvencija, bet vien pamačius žodžius „smurtas prieš moteris“, aišku, susidaro nuomonę. Tai labai viskas akivaizdu“, – tv3.lt kalbėjo A. Ramonaitė.

Be to profesorė atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju apklausos rezultatas susijęs ne tik su apklausos metodologija, bet ir žmonių žiniomis, nes nedaugelis gyventojų iš tikrųjų yra įsigilinę į dokumento turinį.

„Labai abejotina, kad žmonės gerai įsigilinę yra į tą konvenciją, žino, kaip ji vadinasi. Vis tik čia yra sudėtingas, specifinis klausimas, kur tikrai žmonių žinios nėra labai didelės ir jie daugiau susidaro įspūdį iš viešosios erdvės“, – pastebėjo A. Ramonaitė.

Taip pat profesorė pripažįsta, kad pasitelkiant sąvokas galima paveikti apklausos rezultatus, tačiau apklausos užsakovas nebūtinai tai supranta ar turi sąmoningą intenciją. Vis tik abu apklausų klausimai A. Ramonaitei neatrodo korektiški.

„Šiuo konkrečiu klausimu, manau, būtų korektiškiausias variantas parašyti ir pilną dokumento pavadinimą ir galbūt skliausteliuose nurodyti, kad Stambulo konvencija. Viena vertus, Stambulo konvenciją – sutrumpintą variantą – kaip ir geriau atpažįsta, bet, kita vertus, jie nemato tikrojo pavadinimo, prieš ką šita konvencija yra. Manau, korektiškiau būtų ilgas pavadinimas“, – pastebėjo A. Ramonaitė.

Kad apklausose itin svarbios sąvokos, pripažįsta ir pats „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys. Čia pat jis pateikia pavyzdį iš vienos visuomenės apklausos.

„Žinoma, apklausos rezultatas priklauso nuo to, kokie žodžiai yra pavartoti. Toje pačioje anketoje buvo skirtingų užsakovų klausimai „Ar pritariate siųsti Lietuvos karius į karštus taškus?“ ir „Ar pritariate siųsti savanorius į taikos palaikymo misijas?“ Ta pati klausimo esmė, o rezultatas – skirtingas.

Bet aš manyčiau, kad to teisėjo galutinio, kuris nustatytų, cenzūruotų, nėra iš esmės. Formuluotė, žinoma, gali pakeisti rezultatą, bet svarbiausia – interpretacija“, – tv3.lt sakė V. Gaidys.

REKLAMA

Svarbu ir laikas, ir klausimo vieta

Dar lengviau manipuliuoti visuomenės apklausomis galima pasitelkiant apklausos užsakovui naudingą laiką ar konkrečią klausimo vietą klausimyne.

Anot A. Ramonaitės, nors konkrečiai diskusijoje dėl Stambulo konvencijos ji nemato laiko įtakos apklausos rezultatams, apskritai rezultatai gali kisti priklausomai nuo to, kada užduodamas klausimas. Pavyzdžiui, ar jis užduodamas pačiame diskusijos įkarštyje, ar praėjus metams po jos.

Be to, anot profesorės, ne ką mažiau svarbu, tarp koks klausimas seka prieš tai.

„Labai svarbu, apie ką žmogus tuo metu mąsto, kokiame kontekste jo mąstymo sąvokų atsiranda tas klausimas.

Tai, pavyzdžiui, jeigu prieš tai buvo klausimas apie partnerystę ir po to apie Stambulo konvenciją, tai vienareikšmiškai žmogus interpretuoja Stambulo konvenciją partnerystės kontekste, o ne, tarkim, smurto prieš moteris kontekste. Tikrai poveikis labai ryškus turėtų būti“, – teigė A. Ramonaitė.

Laukia klausimą grąžinant į darbotvarkę

Pats apklausą užsakęs R. Zaloga taip pat sarkastiškai klausia – „Kas galėjo pagalvoti, kad sociologijoje taip svarbu korektiškai suformuluoti klausimą?“

„Nors mano intencija buvo trololo ir aš to neslėpiau nuo pat pradžių, iš karto pažymiu visiems, norintiems sudalyvauti, – atmetu visus kaltinimus manipuliacija, „Stambulo“ konvencijos nuslėpimu ir panašiomis nesąmonėmis – mano subjektyvia nuomone, šitie kaltinimai turėtų būti adresuoti Prezidentūrai“, – „Facebook“ rašė R. Zaloga.

„Linkiu politikams skanių manipuliacijų vardan sekančios kadencijos ir geros dienos. Ir labai laukiu klausimo grąžinimo į Seimo darbotvarkę – apklausos rodo, kad tauta yra pasiruošusi“, – pridūrė jis.

Negalima naudoti apklausų savo sprendimams pateisinti

Klausimą, ar visuomenės nuomonėmis apskritai galima grįsti politinius sprendimus, A. Ramonaitė laiko sudėtingu.

„Viena vertus, galima galvoti, kad apklausos tarsi padeda atstovavimo prasme. Nes vis tiek rinkimai leidžia išrinkti kažkokius atstovus, kurie galbūt reprezentuoja žmones. Bet tarp rinkimų pasitikrinimas žmonių nuomonės kaip ir galėtų padėti geriau atstovauti“, – svarstė profesorė.

REKLAMA

Kita vertus, ji atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių politikus gali rinkti ne pagal savo pažiūras, o savo pažiūras formuoti pagal mylimų politikų įsitikinimus.

„Dažnu atveju, tiesą sakant, žmonės perima politikų nuostatas. Jeigu, pavyzdžiui, turi mylimą politiką ar mylimą partiją, tai dažnai nebūtinai veikia taip, kad tu pasirenki tą partiją, kuri atitinka tavo nuostatas, o atvirkščiai – kad turi partiją, kuri pasitiki ir tada pagal ją keiti savo nuostatas.

Tai tas nuostatų formavimas irgi yra galima. Suartėjimas visuomenės su politikais yra galimas dviem būdais – arba politikai prisitaiko prie visuomenės, arba visuomenė keičia savo nuostatas pagal tuos politinius argumentus, kurie išsakomi viešojoje erdvėje ar panašiai“, – pastebėjo A. Ramonaitė.

Vis dėlto, anot profesorės, svarbiausia politikams vengti savo sprendimus  bandyti pateisinti visuomenės nuomonės apklausomis.

„Ko tikrai galbūt reikėtų vengti, tai bandymo kažkaip pateisinti savo sprendimus apklausomis, jeigu tos apklausos yra apie kažką, ko žmonės iš tikrųjų nelabai išmano. <...> Iš principo labai lengva apklausoje iš žmogaus išgauti nuomonę klausimu, kuriuo jis iš tikrųjų neturi nuomonės.

Arba ta nuomonė yra labai netvirta, nes negi sakysi, kad nežinai. Žmonės vis tiek linkę pasirinkti kažkokį atsakymą ir tada jį pasirenka gana paviršutiniškai. Jeigu su juo padiskutuotum kelias valandas, galbūt jis visai kitokią nuomonę įgytų. Nuomonės galima klausti tik tada, kada ta diskusija yra plati, gera, argumentuota, kad žmonės tą nuomonę tikrai turi, o ne suformuluoja ją čia ir dabar, kai paklausia interviuotojas“, – akcentavo profesorė.

Portalas tv3.lt jau yra išsamiai aprašęs, kokie mitai gaubia Stambulo konvenciją.


Rašyti komentarą...
T
Taro
2021-06-01 17:41:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Niekas nepritaria stambului ti pi,,, ir lez
Atsakyti
-1

K
Kitos problemos
2021-06-01 17:48:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jus manipuliuojate su savo straipsniais, nukreipiat dėmesį. Gal laikas pagalvot apie problemas Lietuvoje? Jau antrą kart per trumpą laiką didinama elektros kaina, didinama iki 50 proc.dujų kaina. Kas duos garantiją, kad vėl greitu metu nedidės? Vyriausybė tyli. O rudenį kokius dar mokesčius paruošėt? Juk sakė, kad rudeniui atidėjo?
Atsakyti
-2

O
Oho
2021-06-01 18:01:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip šitas portalas dvokia
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (36)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų