Anot konkurso organizatorių, mokslininkų darbai ir pasiekimai gerai žinomi mokslo bendruomenei, tačiau labai svarbu, kad žinios apie juos kuo plačiau pasklistų, taptų atsvara iškraipomiems faktams, o visuomenė labiau domėtųsi ir pasitikėtų mokslu. Siekiant sudominti visuomenę, reikia naujų originalių sprendimų. Konkurso laureatai – organizacijos ir privatūs asmenys, pasitelkę inovatyvias priemones, skleidė žinias apie aplinkosaugos problemas, pažangius žemės ūkio sprendimus, kvantinę fiziką, teisę ir kita.
Plačiajai visuomenei skirti mokslo populiarinimo renginiai
Šioje kategorijoje pirmoji vieta skirta Ugnei Kasperavičiūtei, kuri, bendradarbiaudama su organizacija IREX (International Research & Exchanges Board), suorganizavo daugiau kaip 20 renginių – diskusijų, seminarų, mokymų – jaunimo medijų raštingumo įgūdžiams, kritiniam mąstymui ir atsparumui dezinformacijai ugdyti. Per 1 000 jaunuolių nagrinėjo, kaip komunikacija naudojama lyg karo įrankis, kaip didinti pilietinį atsparumą, kaip, pasitelkus dirbtinį intelektą, kuriamos nuotraukos, vaizdo įrašai.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijai skirta antroji vieta už žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodą „Agrovizija 2022“. Į parodą, kurios plotas siekė 30 ha, organizatoriai sutelkė beveik 7 000 ūkininkų, žemės ūkio specialistų, verslo konsultantų, mokslo darbuotojų ir kitų lankytojų, neabejingų pažangiam ir efektyviam ūkininkavimui, pristatė mokslo ir technologijų naujienas.
Trečiąją vietą laimėjęs Rigondos Skorulskienės projektas „Padėk atrasti tylos oazę“ kvietė mokinius daugiau sužinoti apie triukšmą ir jo neigiamą poveikį. Naudodami programėlę „Hush City“, jaunuoliai matavo triukšmo lygį, aiškinosi jį lemiančius veiksnius ir ieškojo būdų jam kontroliuoti, prisidėjo kuriant Lietuvos triukšmo žemėlapį.
Vienu geriausiu mokslo populiarinimo renginių taip pat pripažintas 2022 m. Lietuvoje pirmą kartą vykęs konkursas „Tyrėjų Grand Prix“, kurį organizavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Jame dalyvavę doktorantai siekė kuo populiariau ir įdomiau pristatyti savo rengiamas disertacijas visuomenei. Konkurso sumanytoja – Norvegijoje gyvenanti lietuvė Žaneta Freyer.
Asociacija Meno ir mokslo laboratorija įvertinta už jaunųjų astronomų sąskrydį-stovyklą, prisidėjusią populiarinant astronomijos mokslą, gerinant mokinių astronomijos žinias ir buriant jaunųjų astronomų bendruomenę.
Audiovizualinių priemonių projektai
Geriausiu audiovizualiniu projektu pripažintas Kristinos Jonutytės autorinis radijo laidų ciklas „Homo cultus. Ten ir atgal“, kurį sudaro 13 pokalbių su žinomais antropologais. Laidose nagrinėjamos aktualios socialinės ir kultūrinės temos, tokios kaip grįžtamoji migracija į Lietuvą, Rusijos etninių mažumų padėtis karo kontekste, išeivių iš Lietuvos bendruomenės JAV ir Rusijoje, dovanos santykiai Lietuvos sveikatos sistemoje ir kita.
Antroji vieta atiteko VšĮ „E2K“ už aplinkosauginių mokslo populiarinimo TV laidų ciklą „Išgelbėti Baltiją“, kuriame pasakojama apie pagrindinius Baltijos jūros taršos šaltinius, jų sukeliamas problemas ir galimus sprendimo būdus.
Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir Jurgis Sinkevičius, pasitelkę partnerius, suorganizavo renginių ciklą Pasaulinei kvantinei dienai Lietuvoje paminėti. Renginių ciklą, už kurį skirta trečioji vieta, sudarė paskaitos, teatralizuota mokslinė pamoka-spektaklis, viktorinos, susitikimai mokyklose, mokslo ir meno paroda „Kvantinė fizika mene“.
VšĮ „Meno alchemija“ kartu su asociacija Meno ir mokslo laboratorija sulaukė įvertinimo už spektaklį-instaliaciją „Vegetacinė būklė“ (režisierius – Naubertas Jasinskas) pagal dramaturgės Manuelos Infantės pjesę. Spektaklio kūrėjai analizuoja žmogaus ir gamtos santykį, skatina susimąstyti, kaip mažinti atskirtį tarp jų.
VšĮ „Po bangom“ vaizdo reportažų cikle supažindino su Baltijos jūros ekologinėmis problemomis, pristatė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų atliekamus tyrimus, atskleidė įdomių ir netikėtų faktų apie Baltijos jūrą ir pasaulinį vandenyną.
Projektai, įgyvendinti naudojant kitas priemones
Pirmąją vietą pelnė VšĮ „Motyvaciniai projektai“ už sužaidybintą mokslinį-praktinį seminarą „Kaip nepasiklysti virtualiame pasaulyje“. Projekto autoriai sukūrė ir išbandė programą švietimo sektoriaus darbuotojų informacinių ir komunikacijos technologijų gebėjimams gerinti, kuriant interaktyvų mokymo turinį ir mokymo(si) procese pasitelkiant žaidybinimą.
Antrosios vietos laimėtojas – Mykolo Romerio universitetas, suorganizavęs nacionalinę teisės žinių olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2 700 moksleivių, užsiėmimus jaunimui apie duomenų apsaugą, šeimos teises, teisinę atsakomybę ir kitus klausimus, pakvietęs visuomenę pasitikrinti teisės žinias atliekant testą.
UAB „Ryšiai su visuomene“ skirta trečioji vieta už mokslines dirbtuves „Mokslininkų laboratorija“. Įgyvendinant šį projektą, sukurta ir išbandyta praktinio pažinimo pamokų programa, kurioje itin gausu eksperimentų, kitų patyriminių veiklų.
Prie mokslo populiarinimo prisidėjo ir VšĮ „Stalo teatras“, kurio teatrinė instaliacija „Muilo opera: Burbuliuko meilė“ (režisierė – Saulė Degutytė-Šiekštelienė) pagal Ievos Babilaitės knygą „Dusia, oras ir vanduo“ supažindino su nematomu bakterijų pasauliu, atkreipė dėmesį į ekologinės katastrofos grėsmę. Taip pat – gydytoja alergologė akad. Rūta Dubakienė, 2022 m. išleidusi mokslo populiarinimo knygą „Įdomioji alergologija“, kurioje pristato naujausias žinias apie alergiją, paaiškina, kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti – ne, aptaria alerginių ligų požymius, mus supančius alergenus ir kita.
Pagal kiekvieną kategoriją pirmosios vietos laimėtojams skirtos 8 tūkst., antrosios – 5 tūkst., trečiosios, ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams – atitinkamai 3 tūkst., 2 tūkst. ir 1 tūkst. eurų premijos.
Geriausi mokslo populiarinimo projektai visuomenei bus pristatyti š. m. kovo 28 d. apdovanojimų renginyje Lietuvos mokslų akademijoje.
Mokslo populiarinimo projektų skatinimo konkursas organizuotas Lietuvos mokslų akademijai kartu su partneriais įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
