• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nelaimės Raseinių ir Biržų rajonuose išryškino darbo saugos spragas. Po sunkių sužalojimų ir žūčių kyla klausimų ne tik dėl darbdavių atsakomybės, bet ir dėl bandymų kaltę suversti patiems darbuotojams.

Nelaimės Raseinių ir Biržų rajonuose išryškino darbo saugos spragas. Po sunkių sužalojimų ir žūčių kyla klausimų ne tik dėl darbdavių atsakomybės, bet ir dėl bandymų kaltę suversti patiems darbuotojams.

REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Regionų profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Nelaimė Raseinių rajone

Buvo tokia nesena istorija, kai Raseinių rajone, Viduklėje, susižalojo traktorininkas, o darbdavys žurnalistams bent jau nieko nekomentuoja. Ar jūsų inspekcija ką nors žino apie šį įvykį?

REKLAMA
REKLAMA

S. Balčiūnas: Taip, įvykis yra tiriamas. Tikriausiai suprantate, kad ir Darbo inspekcija šiuo metu negalėtų plačiau komentuoti, kadangi įvykis tiriamas ir jo aplinkybės aiškinamos. Iš kitos pusės, įvykio darbe tyrime yra numatyta nemažai saugiklių.

REKLAMA

Nukentėjusio darbuotojo šeima, šiuo atveju jo artimieji, gali kreiptis į darbo inspektorių, kuris tiria tą įvykį, ir parašyti prašymą dalyvauti tyrime. Tokiu atveju jie gautų informaciją iš tiesioginio šaltinio.

Pats dalyvavimas tyrime nėra vien tik formalus procesas. Jie galėtų teikti tam tikrus paaiškinimus, siūlyti apklausti liudininkus, pateikti kitas jiems žinomas aplinkybes. Visa tai padėtų pačiam tyrimui.

REKLAMA
REKLAMA

 

Nušviesti tą tyrimą žiniasklaidoje net nebūtų tokių galimybių, nes Lietuvos įstatymai numato, kad jeigu nukenčia darbuotojas ir jo sveikatos pakenkimai priskiriami prie sunkių, lygiagrečiai su Valstybinės darbo inspekcijos tyrimu vyksta ikiteisminis tyrimas. Inspektorius, tirdamas įvykį, turi galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais, o ikiteisminio tyrimo dokumentai yra neviešinami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokia atsakomybė tenka darbdaviui susižeidus darbuotojui?

Kalbant ne apie šį konkretų atvejį, kas galėtų laukti darbdavio, jeigu jo darbuotojas sunkiai susižeidžia?

S. Balčiūnas: Visų pirma, jau minėjau, mano galva, skaudžiausia atsakomybė yra baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 106 straipsnis numato, kad asmuo, kuris kaltais veiksmais neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos, gali būti nubaustas laisvės atėmimo bausme iki septynerių metų.

REKLAMA

Tai tikrai didelė bausmė, nors nežinau nė vieno atvejo, kad tai būtų įvykę per pastaruosius 15 ar daugiau metų. Maždaug apie 10 proc. pradėtų bylų dėl darbuotojo sveikatos pakenkimo yra baigiamos kaltinamuoju aktu. Tai pakankamai ženklus rodiklis. Jeigu kalbame ne apie baudžiamąją atsakomybę, atsakingi įmonės darbuotojai ar asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn, nubausti administracine bauda.

REKLAMA

Ten, kur konstatuojama, kad įvykį sąlygojo darbdavio neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai, įmonė trejiems metams perkeliama į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupę, kur už darbuotojus moka beveik tris kartus didesnes socialinio draudimo įmokas. Taip pat gali būti skirta ir vienkartinė įmoka už tuos pažeidimus. Tokių bausmių ir atsakomybės aspektų tikrai yra, ir darbo inspektoriai juos taiko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Gelžinis: Aš noriu sureaguoti dėl tų bausmių. Iš tikrųjų pas mus labai gaji tokia tradicija – vis bausti ir per bausmę siekti kažkokių rezultatų. Nebūtinai per bausmę galima tai daryti, galima per susitarimą. Susitarkime, pradėkime taikyti tam tikrus dalykus, kad jie taptų įpročiu.

Dabar daug nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl kažkokio aplaidumo: šalmo neužsidėjo, pirštinių neužsidėjo ar apsauginių akinių neužsidėjo. Štanga trenkė per galvą – jeigu būtų buvęs su šalmu, kiek suprantu, kalbame apie tą žmogų Viduklėje, galbūt nebūtų tokių didelių pasekmių kaip dabar.

REKLAMA

Todėl dar kartą sakau: bandykime formuoti gerąsias praktikas, kad būtų įprasta, kad būtų, kaip sakyti, „vibe‘as“ užsidėti šalmą, užsidėti pirštines, saugiai elgtis. Kaip teisingai sako gerbiamas inspektorius, reikia žiūrėti, kur yra riba: kur nelaimė įvyko dėl aplaidumo ar apsvaigimo, o kur jau yra kriminalas.

REKLAMA

Čia, suprantate, yra kriminalas – išvežė žmogų į laukus, iškvietė greitąją. Italijoje, kur minėjau tą atvejį, irgi keturi žmonės sudegė arba buvo sudeginti – neaišku, tai irgi tiria Italijos teisėsauga. Tokie mano pastebėjimai.

Darbdaviai gali nutylėti apie nelaimę būtent todėl, kad bijo atsakomybės, kaip ir minėjo inspektorius, galbūt ir tos griežčiausios bausmės. Kur ta riba – kaip nebijoti ir tiesiog suprasti, kad turi pranešti apie nelaimę?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Gelžinis: Matote, čia padorumo klausimas. Tie nelaimingi atsitikimai, kurie vyksta, pavyzdžiui, statybose arba pramonėje, prie staklių, gamybinėse linijose, ten yra daugiau žmonių, kolegų, bendradarbių, todėl tai sunku nuslėpti. Įsivaizduoju, kad žemės ūkyje, laukuose, kai dirba vienas ar dviese, nuslėpti turbūt gal ir lengviau. Bet čia jau, nežinau, padorumo klausimas.

REKLAMA

Kokia atsakomybė laukia darbuotojų nepranešus apie nelaimę?

Buvo atvejų, kai iš tiesų nutiko nelaimė, žmogus, atrodo, netgi vietoje mirė, tačiau šalia dirbo kolegos, kiti darbuotojai. Galbūt jie bijojo pranešti, galbūt neturėjo kaip ir tiesiog buvo kartu. Ar gali būti kažkokia atsakomybė kolegoms, tiems patiems darbuotojams, sakykime, už nepranešimą apie tokį atvejį?

REKLAMA

S. Balčiūnas: Teoriškai ji yra numatyta tiek įstatyme, tiek Administracinių nusižengimų kodekse, bet įprastai baudos už tokį nepranešimą yra gana nedidelės. Tik iš praktikos galiu pasakyti kitą dalyką – mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe nuslėpimo tikimybė yra labai maža.

Tas atvejis, apie kurį pasakojote, kai ūkininkas paskui išvežė nukentėjusį darbuotoją į laukus, apskritai yra beveik neįmanomas, nes, kai tik nukenčia darbuotojas, kažkas skambina bendruoju pagalbos telefonu ir visos tarnybos išvyksta į įvykio vietą. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų atvejais galbūt kartais gali pasitaikyti tokių situacijų, kaip žemės ūkyje, bet daugiau tai priklauso nuo darbo formos.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu darbuotojas teikia paslaugas kaip savarankiškai dirbantis asmuo arba pagal žemės ūkio paslaugų kvitus, tokie atvejai nėra apskaitomi lygiai taip pat kaip nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę tiems, kurie dirba darbo sutarties pagrindu. Dėl to gali atsirasti tam tikras statistinis neatitikimas.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų