Įspėja, kad atlyginimai Lietuvoje auga per greitai – vis tik kai kurio verslo augimas stebina

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pakruojyje parketo gamybos verslas veikia beveik 3 dešimtmečius. Tik 10 procentų ten pagaminamo parketo lieka Lietuvoje, visa kita keliauja į Skandinavijos šalis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

TV3 Lietuvoje kurs garsiausią pasaulyje verslo šou „Shark tank“: tapkite dalyviu jau šiandien

Lietuvoje būsto paskolos pinga ir tai dar ne viskas: gerų naujienų laukiama gruodį

Lenkijos „Velvet Care“ ketina įsigyti dvi higieninio popieriaus rinkos dalyves

„Nuotaikos geros, dirbam. Aišku, galėtų būti geriau, bet užtenka darbų. Užsakymų užtenka“, – teigė įmonės „Parketo gamyba“ direktorius Žilvinas Šimanskis.

Bendrovės direktorius pasakoja, kad jam tenka nuolat konkuruoti su verslininkais iš užsienio. Situacijos nepalengvina ir augančios išlaidos.

„Konkuruojam su kaimynais lenkais, su Balkanų šalimis. Sunku laviruoti, nes ir žaliavos kyla, ir atlyginimai kyla, ir energetiniai kaštai kyla“, – kalbėjo įmonės direktorius.

Pasak vadovo, darbuotojai vidutiniškai uždirba 1800 eurų „popieriuje“, kas yra apie 1100 eurų „į rankas“. Verslas kasmet algas kelia maždaug 5 proc.

Atlyginimai auga sparčiai

Lietuvoje atlyginimai kyla dideliu tempu. Nuo 2021 m. vidutinė alga padidėjo 359 eurais „į rankas“, po keliolika proc. per metus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad ateityje algos augs šiek tiek lėčiau, tačiau tempas išliks pakankamai aukštas. 2025–2026 m. algos esą turėtų didėti kiek daugiau nei 8 proc. per metus.

Dalis ekonomistų mano, kad toks darbo užmokesčio augimas gali būti per greitas, nes augančiu produktyvumu Lietuva pasigirti negali.

„Aš manau, kad dabartinis atlyginimų augimas yra toks spartus, kuris kelia grėsmę konkurencingumui. <...> Egzistuoja rizika, kad jeigu atlyginimai stipriai kils toliau, gali būti, kad ateis laikais, kai mūsų pramonė taps tokia pat nekonkurencinga kaip Estijos pramonė, kuri ilgą laiką krenta dėl to, kad atlyginimai pasiekė tokį lygį, kuris jau yra nekonkurencingas“, – komentavo situaciją „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Sakyti, kad konkurencingumas jau prarastas jokiais būdais negalima, bet tai Lietuvos ekonomikai yra viena iš rizikų, ir galbūt net grėsmių yra. Atlyginimų augimas yra itin spartus“, – sakė Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Rizikos, kurios tenka pramonei

Dalis pramonės sektorių gali nepakelti augančių atlyginimų naštos ir bankrutuoti. Šalyje gali pradėti didėti nedarbas.

„Mes iš tiesų matome vieną tokį sektorių, kuris vis labiau ir labiau buksuoja, tai yra tekstilė. Tekstilės gamybos kritimas šiuo metu yra dviženklis. Manau, kad artimiausiu metu ir tekstilės pramonėje matysime tikrai daugiau bankrotų“, – pasakojo A. Izgorodinas.

„Patys siuvimo sektoriuje veikiantys ekspertai, vadovai sako, kad labai sunku, sudėtinga, o kartais neįmanoma konkuruoti su pigiau šią paslaugą atliekančiomis šalimis, tokiomis kaip Tolimieji Rytai. Ta pati Rumunija, Bulgarija dar vis turi palankesnę darbo kaštų situaciją“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvoje visus atlyginimus į viršų kelia kasmet didinama minimali mėnesinė alga.

„Valytoja gauna daugiau, ko gero, negu minimalus atlyginimas, bet tas jo kilimas sukelia visų kitų atlyginimų kilimą“, – pabrėžė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Dviženkliais tempais, metai iš metų, tai nėra tvarus minimalios algos augimas. <...> Prisideda ir prie vidurkio atlyginimo augimo spartaus, tie dydžiai turi augti ir vystytis subalansuotai“, – tikino Šiaulių banko grupės ekonomistė.

„Kasmet tampame mažiau konkurencingi. Pirmoje eilėje dėl tokių smarkių kilimų. Antroje eilėje dėl energetikos kaštų pabrangusių, trečioje eilėje dėl prastos prieigos prie kapitalo. <...> Mes už tai, kad žmonių atlyginimai augtų, bet jie augtų tvariai“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Niūriausių prognozių pavyksta išvengti

Tiesa, kol kas blogasis scenarijus dar neišsipildė.

„Kol kas tai yra tik grėsmė, nes praktiškai eksportuojantys sektoriai to nemato. Net gi priešingai – Lietuvos pramonės gamybos augimas rudenį buvo sparčiausias per keletą metų. Kas reiškia, kad mūsų eksportuotojai kol kas dar puikiai susidoroja su kylančiais atlyginimais“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Dalis ekonomistų mano, kad reikia lėtinti minimalios mėnesinės algos didinimą. Ji nuo kitų metų padidės 114 eurų, iki 1 038 eurų per mėnesį. Mažiausiai uždirbantys darbuotojai nuo 2025-ųjų „į rankas“ gaus apie 777 eurus, 69 eurais daugiau nei dabar.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.