Jau dabar ekonomistai skaičiuoja, kad per metus EURIBOR susitraukė maždaug procentu, dėl to 600 eurų mėnesinė įmoka už būsto paskolą sumažėjo iki 530 eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Mokėdavau už paskolą lygiai 100 eurų, <....> Po to, kai šoktelėjo, pradėjau mokėti gal 250 eurų“, – sakė kaunietis.
Kaunietis Almantas pasakoja, kiek padidėjo jo įmokos už būsto paskolą, kai palūkanų normos kilo į aukštumas. Vyras laukia naujų metų, nes būtent tada bankas perskaičiuos įmokas ir pritaikys mažesnį EURIBOR‘ą.
„Po truputėlį EURIBOR‘as mažėja ir <...> Liepos pirmą ir sausio pirmą 6 mėnesių EURIBOR‘inė paskola. Tikiuosi jau pajausti nuo sausio pirmos dienos“, – viliasi Almantas.
Palūkanos toliau mažėja
Paskutinį kartą ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais sumažino praėjusią savaitę. Kadangi tokio sprendimo rinkos tikėjosi, kartu su palūkanomis apačion jau kuris laikas ritasi ir tarpbankinės rinkos palūkanų norma. Pavyzdžiui, 6 mėnesių EURIBOR mažėja kiekvieną mėnesį.
„Skolinimasis pinga. Pavyzdžiui, EURIBOR 6 mėnesių, 3 mėnesių EURIBOR yra nukritęs dar mažiau negu ta pagrindinė palūkanų norma. <...> Tie, kurie turi paskolas, reiškia mažesnes paskolos įmokas, o tai reiškia didesnę lėšų dalį, kuri gali atlikti vartojimui“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad per metus EURIBOR nukrito visu procentu. Dėl to gyventojai jau dabar jaučia įmokų už paskolas sumažėjimą.
„Imkime standartinį scenarijų. 100 tūkst. eurų paskola, 30 metų, 15 proc. pradinis įnašas. <....> Mėnesinė įmoka tokiai paskolai buvo 600 eurų. Šiai minutei, kai mes kalbame apie šiek tiek aukštesnę negu 3 procentai 6 mėnesių EURIBOR palūkanų normą, tai šita, mėnesinė įmoka yra 530 eurų likusi“, – teigė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Palūkanos toliau mažėja, nes ECB pasiekė savo užsibrėžtą tikslą – sulėtino prekių ir paslaugų kainų augimą.
„Kova su infliacija vyksta sėkmingai. Pakankamai akivaizdžiai atskleidžia ir rugsėjo mėnesio infliacijos duomenys, kai infliacija euro zonoje nukrito iki 1,7 procento“, – tikino G. Šimkus.
Spėjama, kad normos kris dar labiau
Ekonomistai prognozuoja, kad ECB gruodį dar kartą sumažins palūkanų normas.
„Rinka dabar mato 140 procentų tikimybę, kad gruodžio mėnesį bus sumažintos palūkanos. Tai reiškia, kad rinka mato 100 procentų tikimybę, kad palūkanos mažės 25 baziniais punktais ir 40 procentų tikimybė, kad Europos centrinis bankas mažins iš karto 50 bazinių punktų“, – komentavo situaciją „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Sprendimų kryptis yra pakankamai aiški, pinigų politikos švelninimas, o tai reiškia mažėjančias palūkanų normas ateityje. Tačiau kokiu greičiu, kokiuose susitikimuose, kokia apimtimi, iki kokio lygio, visa tai parodys ateitis“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Nuo šių metų gruodžio iki kitų metų vidurio, pasak ekspertų, turėtų įvykti dar 5 bazinių palūkanų normų mažinimai.
„Galvojam, kad ties 2 procentais, ta bazinė palūkanų norma gali stabilizuotis kitų metų antrą pusmetį“, – sakė T. Povilauskas.
Įmokų už paskolas dydžiui įtakos gali turėti ir Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento rinkimai.
„Jeigu savo ruoštu laimi kitas kandidatas, JAV įveda importo muitus dėl ko dar labiau kenčia Vokietijos pramonė ir Euro zonos ekonomikos aktyvumas. Tada rinkos pradės labai rimtai svarstyti kitą scenarijų – Europos centrinis bankas mažina palūkanas iki 2 procentų, daro pauzę ir tada link kitų metų pabaigos prasideda dar nauji karpymai“, – akcentavo JAV rinkimus A. Izgorodinas.
Kartu su bazinėmis palūkanų normomis mažėja ir terminuotųjų indėlių grąža.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
