Sparčiai kylantis vandens lygis kelia nerimą Kauno rajono gyventojams. Nors upės dar užšalusios, potvynio grėsmė vis dar išlieka. Gyventojai raginami iš anksto pasirūpinti savo turtu ir sekti oficialią informaciją.
Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su PAGD direktoriaus patarėju Donatu Gurevičiumi.
Ar sulauksime potvynių
Kokia situacija su galimais potvyniais Lietuvoje?
Hidrologai prognozuoja, kad potvynio tikimybė šiemet yra didesnė nei vidutinė. Turime ypatingą žiemą – labai daug šalčio, kuris storina ledą upėse ir netgi mariose, o kai kuriose Lietuvos vietovėse sniego yra labai daug. Įsivaizduokime situaciją: ko labiausiai nenorėtume – kad staiga atsirastų pliusinė temperatūra, ir visas tas sniegas pavirstų į vandenį, kuris patektų į upių baseinus.
Nors turėjome nedidelį atšilimą ir šią savaitę prognozuojamas tam tikras šiltesnis periodas, kol kas grėsmės nėra. Tačiau svarbu komunikuoti gyventojams, ypač tiems, kurie gyvena potvynio rizikos zonose, ir informuoti juos, kaip elgtis nelaimės atveju. Pasiruošti reikia iš anksto – atlikti namų darbus, kad būtume pasiruošę.
Kurių vietų gyventojams kyla didžiausia grėsmė?
Iš tiesų upės labai skirtingos. Žemėlapyje galima aiškiai matyti vietoves, kurios gali būti užlietos tiek dėl staigaus sniego tirpsmo, tiek dėl potvynio. Dažniausiai minima Nemuno žemupio zona – Šilutės rajonas, Pagėgių savivaldybė. Tačiau potvyniai dėl klimato kaitos gali kilti ir kitose vietovėse, pavyzdžiui, Minijoje, Šešupėje, Nevėžyje, Neryje (Kauno rajonas ir Vilnius), taip pat Vokės upėje.
Kaip pasiruošti potvyniui
Ar žadama pliusinė temperatūra kelia nerimą ar baimę?
Ledas yra labai storas, tačiau sunkiausia prognozuoti – ledo pajudėjimą. Kai ledas pajuda, upės „išsivalo“ – vanduo gali ištekėti, bet tam tikrose vietose, kur yra tiltai, inžinerinė infrastruktūra ar posūkiai, gali susidaryti sangrūdos, veikiančios kaip užtvanka. Tokios situacijos jau yra buvusios 2010–2011 metais, kai ledų sanklodos Kauno rajone staiga pakėlė vandens lygį.
Kaip reikėtų pasiruošti?
Grėsmę reikia mažinti inžineriniais būdais, tačiau ledo ardymas yra rizikingas. Tarnybos ruošia įrangą, savivaldybių operacijų centrai diskutuoja ir planuoja, ką galima padaryti iš anksto, kad nutikus nelaimei nereikėtų ieškoti kastuvų ar smėlio maišų paskutinę minutę.
Gyventojai turėtų žinoti, jei kada nors buvo užlietos jų vietovės arba jei gyvena rizikos zonoje, jie turėtų blaiviai aptarti šeimos planą. Reikėtų pasikalbėti su šeimos nariais: ką daryti nelaimės atveju, kur evakuotis, ar galima perkelti brangų turtą, pažeidžiamus šeimos narius ar senyvo amžiaus žmones į saugesnę vietą.
Reikėtų turėti ir papildomų priemonių – valtį, ilgus guminius batus, ir žinoti, kur ieškoti informacijos, kai įvyksta nelaimė. Bendruomenė dažnai dalijasi žiniomis, todėl bendradarbiavimas su kaimynais yra labai svarbus.
Kiek savivaldybės ruošiasi šiai situacijai?
Savivaldybės kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru nuolat koordinuojasi. Keičiamasi informacija apie tarnybų veiklą, galimą transportą, smėlio maišų dislokavimą. Po ekspertų grupių konsultacijų savivaldybės kontaktuoja su bendruomenėmis, aiškina, kaip saugiai elgtis ir įtikina žmones nerizikuoti.
Kiekvienas gyventojas turi būti pasiruošęs – žinoti, kaip staiga reaguoti, būti arčiau bendruomenės, sekti informaciją ir turėti pagrindines priemones nelaimės atveju. Tai leidžia sumažinti riziką ir apsaugoti tiek žmonių gyvybes, tiek turtą.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
