„Įžengus į XXI a. jau būtų sunku Lietuvą pavadinti agrarine valstybe – didžioji šalies gyventojų dalis ir verslas koncentruojasi miestuose, kur nebeužtenka rūpintis tik atliekų rūšiavimu ir jų perdirbimu. Būtinas platesnis požiūris į mus supančią aplinką bei jos apsaugą, nes daugelis gamtos ekosistemų dalių yra neatsiejamos nuo socialinės, ekonominės, kultūrinės ir politinės miesto sistemos, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. – Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, vis aktyviau ieškoma urbanistinių koncepcinių miestų ir miestelių modelių bei idėjų, kurios būtų paremtos darnios plėtros principais, nes tai – vienas pagrindinių modernios šalies požymių. Tai pabrėžiama ir ES strategijoje „Europa 2020“, kurią turime įgyvendinti kaip ES šalis narė.“
Gyvenimo išmaniame mieste, kuris su jumis „bendrauja“ – tenkina jūsų poreikius ar netgi iš anksto juos nuspėja –nebegalima laikyti futuristų utopija: jau statomi pastatai, tokie kaip „Quadrum“ verslo centras su išmania ventiliacijos sistema, tiksliai apskaičiuojančia, kiek jums reikia oro patalpoje; viešosiose erdvėse – kavinėse, konferencijų salėse, restoranuose, parduotuvėse – oro tiekimas reguliuojamas specialiais CO2 davikliais, o ištraukiamas patalpų oras pakartotinai naudojamas tiekiant jį į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę; išmanių pastatų užuolaidos automatiškai užsidengia jums nė nespėjus pajusti spiginančios saulės, arba atvirkščiai – „praneša“, kad galite naudotis natūralia saulės šviesa.
Futuristinio miesto vizija dažniausiai įgyvendinama keliais etapais: diegiamas sumanus energijos tinklas, kuriami išmanūs miestai bei urbanistinio gyvenimo plėtra mieste. Eko-miestas turi mažinti gamtos išteklių naudojimą, sukurti tiek energijos, kiek jos sunaudoja, ir skatinti savo gyventojų gerovę bei sveiką gyvenimo būdą ne tik gyvenamųjų namų, bet ir viešosiose bei darbo erdvėse. Ateityje viskas – nuo energijos šaltinių, pastatų ar automobilių – bus jungiama į tinklus, tad tokių sumanių tinklų diegimas, o ne pavieniai technologiniai sprendimai, yra vienas pagrindinių principų darniai miestų plėtrai užtikrinti.
„Vis daugiau NT plėtotojų pradeda įgyvendinti projektus, kurie aplinkai turi minimalų poveikį. Tai, kad Lietuvoje jau yra A klasės gyvenamųjų pastatų, įkurta Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, rodo, kad po truputį judame darnios plėtros link. Pavyzdžiui, „Quadrum“ verslo kvartalas bus pirmasis Lietuvoje, kuris dėl minimalaus poveikio aplinkai sertifikuojamas aukščiausiu pasaulyje pastatų poveikio aplinkai vertinimo standartu BREEAM, – sako bendrovės „Schage Real Estate“ projektų vadovas Evaldas Prižginas. – Įdomu, kad tokiuose verslo kompleksų pastatuose nėra naujovių ar išradimų, kurių niekas nebūtų girdėjęs, tačiau pritaikytų sprendimų visuma pastato energetikos, žmonių gerovės, alternatyvaus transporto ir kitų sprendimų kryptimis padaro tokio komplekso poveikį aplinkai minimaliu bei išskiria projektą iš kitų.“
Plėtojant eko-miesto viziją būtina atkreipti dėmesį ir į pačią projekto vadybą, statinio įsiliejimą į aplinkos urbanistiką, patogią susiekimo infrastruktūrą, suteikiant pirmumą viešajam transportui, pėstiesiems bei dviratininkams. Čia pamatiniu atskaitos tašku turėtų tapti klimato kaitos ir energijos suvartojimo mažinimas. Pastaraisiais metais išryškėjo dar viena tendencija: urbanistinė aplinka integruoja technologinius sprendimus į bendruomeninį gyvenimą, tad tampa svarbūs ne tik architektūriniai sprendimai. Išmaniosios technologijos ne tik suteikia „sumanius“ įrenginius, e-skaitykles ar išmaniuosius telefonus – kartu su NT tendencijomis jos kuria ir išmaniuosius miestus.
„Futuristinio stiliaus pastatai, kurių populiarumą lemia aukštųjų technologijų ir mokslo šakų pasiekimai, paprastai įgyvendina taupaus, ekologiško ir protingo pastato funkcijas – tokias, be kurių šiandieninių technologijų karta jau visai netrukus net neįsivaizduos gyvenimo ar darbo vietos sovietinio palikimo pastatuose“, – pabrėžia projekto „Ateities miestai“ vadovė Rita Glazer.
Pasak jos, šalyje gausėja projektų, artimų darnios plėtros ir žaliosios architektūros vizijai: tai ir vilnietišku Silicio slėniu vadinamas „Visorių technologijų parkas“, atveriantis galimybes verslo įmonėms kurti palankią infrastruktūrą, kurioje galėtų steigtis bei augti inovacinės ir technologinės įmonės, o tuo pat metu ir formuotis Vilniui, kaip vientisam žinių ekonomikos branduoliui. Šių metų pabaigoje ir kitais metais šalyje išdygs ne vienas „darnus“ ir energiją taupantis gyvenamųjų pastatų kvartalas, o šalies sostinėje – modernūs ne tik savo architektūriniais sprendimais, bet ir itin „sumanūs“ verslo kompleksai bei biurų pastatai. Naujo miesto vaizdą kurs verslo centras „Grand Office“ su išmania šildymo, vėdinimo ir elektros sistema, naujas modernus verslo kvartalas A. Goštauto g. bei miestu mieste vadinamas „Quadrum“ verslo centras – pavyzdinis žaliųjų statybų ir architektūros pastatas, neturintis konkurentų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.
Nauji verslo kompleksai pamažu keis ir miestų gyventojų gyvenimo būdą, judant sveikesnio, darnesnio, ekologiškai sumanesnio bei „žalesnio“ miesto vaizdo ir gyvenimo būdo link. Pasak R. Glazer, ši vizija taps realiu ateities žaliojo miesto paveikslo pavyzdžiu ir tai, kas miestiečiams šiandien dar neįtikėtinai tolima ir nepasiekiama, su tinkamu požiūriu į statybas ir miestų plėtrą gali tapti kasdienybe bei galimybe gyventi ir dirbti futuristinėje realybėje.
