Kada santuoka skelbiama negaliojančia, kiek trunka bažnytinio teismo procesas ir kiek visa tai kainuoja, kalbamės su Vilniaus arkivyskupijos Tribunolo oficiolu kun. Vytautu Briliumi.
Kas yra bažnytinės santuokos paskelbimas negaliojančia? Kuo tai skiriasi nuo civilinių skyrybų?
Bažnyčia pripažįsta, kad šeima yra viso gyvenimo institutas. Kadangi žmonės ateina sukurti viso gyvenimo sąjungos, iš vienos pusės jie ateina priimti tą pareigą, o iš kitos pusės turi teisę, kad kitas mylimas žmogus visą laiką būtų su juo.
Šeima santuokoje sukuriama sudarant sutartį. Sudarant bažnytinę santuoką yra prisiekiami keturi dalykai: kad sutuoktiniai vienas kitam bus ištikimi, vienas kitą mylės, gerbs ir niekada neapleis. Jei santuoka sudaryta laisva valia, sąmoningu žmonių pasirinkimu, ji yra visam gyvenimui. Bažnyčia nepripažįsta šitos sutarties nutraukimo, todėl santuoka laikoma neišardoma.
Yra įmanomas atsiskyrimas, vadinama separacija. Jeigu dėl kokių nors pateisinamų priežasčių yra per sunku gyventi kartu, sutuoktiniai gali gyventi atsiskyrę, bet pati santuoka yra galiojanti.
Tačiau santuokos sutartis gali būti ir negaliojanti. Pirmiausia, iš Bažnyčios pusės sąjunga gali neatitikti sutarties formos. Gali būti, kad trukdo amžius (žmonės tuokiasi nesulaukę 16 metų), santuoka sudaryta prievarta ar apgaule arba jei santuoką palaimina tam teisės neturintis dvasininkas.
Santuokos sutartis taip pat negaliojanti, jei bent vienas žmogus yra neįgalus, pavyzdžiui, turi lytinę impotenciją (mat vienas iš bažnytinės santuokos principų yra lytinis bendravimas), protinę negalią arba yra neįgalus vykdyti santuokos pareigas dėl kitų priežasčių. Taip pat jei asmuo yra stipriai paveiktas priklausomybių: jis gali viską suprasti, žinoti, bet neatlikti savo pareigų – tada santuoka irgi yra negaliojanti.
Gali būti, kad žmogus neturi suvokimo apie santuoką ir jos pareigas, pavyzdžiui, įsimylėjęs žmogus nepaisant savo jausmo nesugeba įsipareigoti kitam.
Santuoka negalioja ir tada, jei ją sudarant žmogus atmeta pagrindines jo savybes, pavyzdžiui, santuokos vienumą, kad reikia laikytis ištikimybės, arba jei žmogus atmeta vaikų gėrį šeimoje.
Todėl jei santuoka yra sudaryta, ji visada pripažįstama tikra ir galiojančia, o jei dėl išvardytų ar kitų priežasčių santuoka yra negaliojanti, tai turi būti pripažinta Bažnyčios tribunole. Bažnyčia išnagrinėja priežastis ir jeigu įrodoma, kad santuoka negaliojanti, tada žmogus yra nesusaistomas santuokinio ryšio ir gali sudaryti kitą sakramentinę santuoką.
Vadinasi, dėl tam tikrų priežasčių vienas iš sutuoktinių gali kreiptis į tribunolą, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia?
Gali kreiptis bet kuris iš sutuoktinių. Tik civilinė santuoka jau turėtų būti panaikinta. Jeigu ji dar tęsiasi, bažnytinis tribunolas prašymo nepriima.
Ar asmuo gali kreiptis į bažnytinį teismą pagal savo gyvenamąją vietą?
Tribunolas turi turėti kompetenciją. Kompetenciją turi tas tribunolas, kurio vyskupijoje gyvena atsakovas. Taip pat tas tribunolas, kurio vyskupijos regione gyvena ieškovas. Gali būti ir trečias variantas: jei ieškovas gyvena Amerikoje, atsakovas gyvena Australijoje, o visi liudininkai gyvena ir visi įvykiai vyko Marijampolėje, tada kompetencijos svarstyti prašymą turi Vilkaviškio tribunolas. Niekuo nesusijęs bažnytinis teismas prašymo tenkinti negali, todėl geriausia kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą.
Lietuvoje yra septynios vyskupijos: Vilniaus ir Kauno arkivyskupijos, Panevėžio, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Telšių ir Šiaulių vyskupijos.
Kokius dokumentus reikia pateikti sutuoktiniams, kreipiantis dėl bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia?
Internete reikia susirasti savo vyskupijos tribunolo puslapį – ten nurodytas adresas ir priėmimo valandos. Tuomet žmogus kreipiasi į tribunolą ir gauna visus nurodymus, kokius dokumentus reikia pateikti. Taip pat gauna klausimyną, pagal kurį parašo priežastis, dėl ko santuoka galėjo būti negaliojanti.
Tribunolas pateiktą prašymą atidžiai perskaito ir pasižiūri, ar yra tikimybės, kad santuoka iš tiesų gali būti negaliojanti. Jeigu tribunolas nemato galimybių ką nors svarstyti, jis prašymą atmeta. Žmogus gali šį sprendimą apskųsti ir savo prašymą papildyti arba kreiptis kitu pagrindu.
Paminėjote klausimyną. Kokie klausimai jame?
Iš esmės mes neprašome atsakyti į klausimus. Tas klausimynas yra gairės, kurios padeda žmogui pateikti kai ką panašaus į savo santuokos istoriją, t. y. kas vyko pažinties metu, kaip viskas atrodė draugystės metu, kokiomis aplinkybėmis įvyko santuoka, kokie svarbiausi dalykai vyko santuokos metu ir kt.
Jeigu nebūtų šio klausimyno, žmogus, tikėtina, nuklystų į savo jausmus, todėl jo prašymas netektų juridinės vertės ir nieko nepasakytų dėl santuokos galiojimo. Klausimynas padeda orientuotis ir vis grąžina į tą „vagą“, kur mums paaiškėja, ar verta kažką svarstyti, ar ne.
Kiek reikia liudininkų ir kuo šie žmonės turėtų būti susiję su sutuoktiniais?
Liudininkų kiekvienoje byloje turi būti mažiausiai du. Tai gali būti žmonės, kurie, pirmiausia, turi informacijos apie šalių (sutuoktinių) draugystę, santuokos aplinkybes ir apie jų gyvenimą šeimoje: draugai, kaimynai, krikštatėviai, giminaičiai (tėvai, broliai, seserys ir kt.). Gali liudyti tie, kurie turi informacijos apie [aptariamų asmenų] santuoką ir apskritai yra suvokiantys, patikimi žmonės.
Vaikų liudyti nepriimame, kadangi apie tėvų draugystę prieš santuoką ir jos sudarymo priežastis jie nieko nežino – jų tada dar nebuvo. Jeigu vaikai ir turi informacijos, kaip tėvai draugavo prieš santuoką, tai buvo iš artimųjų pasakojimų, o šiuos žmones mes ir taip kviečiame į apklausą. Taigi vaikai gali tik pakartoti vieno iš tėvų nuomonę.
Jeigu į posėdžius liudininkų susirenka labai daug, 10 ar daugiau, prašome šalių pagalvoti ir dalies liudininkų atsisakyti. Dažniausiai jie kartoja tą patį, o procesas ilgai užtrunka.
Kaip vyksta teismo procesas, kuomet tribunolas prašymą priima?
Procesas yra pakankami uždaras. Priėmus prašymą suformuluojamas pagrindas, pagal ką santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Tuomet nagrinėjama, ar tas pagrindas pasitvirtino ir santuoka yra negaliojanti, ar tai neįrodyta ir santuoka lieka galiojanti.
Informuojame abi šalis. Jos gali pakeisti bylos pagrindą, bet tik jį papildydamos.
Kai formuluotė patvirtinama ir ją pasirašo abi šalys, jos kviečiamos į apklausą. Kaip taisyklė, ieškovas visada atvyksta, atsakovas kartais gali numoti ranka ir nei pats atvykti, nei savo liudininkų duoti. Tada pakviečiame jį dar kelis kartus, duodame laiko pagalvoti. Jei atsakovas nesutinka, paskelbiame, kad byla bus nagrinėjama antrajai šaliai nedalyvaujant. Jai pranešame apie bylos sprendimą.
Vėliau kviečiame liudininkus. Apklausiame juos ir informuojame šalis, kad jos gali atvykti susipažinti su surinkta medžiaga. Atvykę sutuoktiniai susipažįsta su prašymais, apklausomis ir kt., taip pat turi galimybę išreikšti savo pastabas arba pageidavimus (pvz., apklausti dar liudininkų, paprašyti ekspertizės).
Tuomet su byla susipažįsta ryšio gynėjas, kuris civiliniame teisme atitiktų prokurorą. Jis atstovauja Bažnyčios viešajam interesui. Kadangi santuoka yra Bažnyčios viešas interesas, ryšio gynėjas gina santuokos tikrumą. Susipažinęs su byla, jis gali pateikti savo pastabas.
Kai gauname ryšio gynėjo nuomonę, teisėjai, išskyrus pirmininką, kuris veda bylą, pareiškia savo nuomonę dėl santuokos galiojimo. Po to trijų teisėjų kolegija renkasi apsvarstyti surinktą medžiagą ir priima sprendimą.
Apie jį informuojamos šalys. Jos turi teisę sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos tribunolui. Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio vyskupijoms antroji instancija yra Kauno tribunolas, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijoms – Vilniaus tribunolas. Vilniui antroji instancija yra Kauno tribunolas, o šiam – Vilniaus. Arba bet kuriai vyskupijai antroji instancija gali būti Vatikane, Romos Rotos tribunolas.
Labai retais atvejais, apeliacinio teismo nutartį galima skųsti trečios instancijos teismui – tam pačiam Romos Rotos tribunolui.
Kokios teismo procedūrų išlaidos?
Kaina, kurią vadiname auka, yra simbolinė. Prašymo priėmimas yra 50 eurų. Už visą procesą su notarais, teisėjais ir kt. prašoma 150–200 eurų auka.
Kas pasikeičia, kai santuoka paskelbiama negaliojančia?
Apie sprendimą (santuoką paskelbti negaliojančia – aut. past.) tribunolas praneša parapijoms, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių buvo pakrikštytas ir ten, kur abu priėmė santuokos sakramentą. Tada žmogus gali prašyti naujos santuokos (bažnyčioje – aut. past.).
Ką norėtumėte priminti žmonėms, kurie galvoja savo santuoką paskelbti negaliojančia?
Jeigu sužinojai, kad toks dalykas vyksta ir santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, nebūtinai tai bus pripažinta tau. Kadangi bažnytinė santuoka yra rimtas dalykas ir prieš ją dažniausiai viskas būna išaiškinama, negaliojančių santuokų būna labai mažai.
