Praėjusį pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje pristatyta statistika: 2024 m. dėl seksualinio smurto naudojant prievartos narkotikus policija pradėjo 13 ikiteisminių tyrimų, tačiau 7 iš jų buvo nutraukti.
Apie seksualinį smurtą patyrusių aukų išgyvenimus ir didžiausias sistemos spragas tv3.lt naujienų portalui komentavo Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro „Prabilk“ vadovė dr. Dalia Puidokienė.
Aukos jaučiasi nesaugiai
Seksualinį smurtą dėl prievartos narkotikų patyrusios aukos neretai pagalbos nesikreipia, nes jaučiasi nesaugiai. „Prabilk“ centro vadovė dr. D. Puidokienė pasidalino skaudžia istorija, kurią patyrė vyresnio amžiaus paauglė.
„Ji šventė su draugais ir, aišku, ten buvo ir alkoholio, ir galbūt kažkokių narkotikų, kaip būna tarp jaunimo. Kitą dieną ją pas mane atsiuntė psichologė [...] Merginos draugai jai pasakė: „Žinok, tave patvarkė.“ O ji sakė: „Nieko nežinau, nieko neprisimenu. Man buvo šokas, kai man šitą pasakė.“
Mes pradėjome nagrinėti, ką mergina jaučia, o ji nenorėjo kreiptis [pagalbos], nes ji, visų pirma, yra vaikas. Ji manęs kokius penkis kartus klausė, ar aš nepasakysiu jos tėvams“, – pasakojo dr. D. Puidokienė.
„Prabilk“ vadovė pasakojo, kad seksualinį smurtą patyrusi mergina jautėsi labai nesaugiai.
„Žmogus jaučia didelį nesaugumo jausmą. Jis nežino, ar kreipiantis pagalbos bus užtikrinamas saugumas [...]. Žmonės nesikreipia, nes nėra užtikrinti“, – kalbėjo dr. D. Puidokienė.
Nukentėję susiduria su biurokratija
„Prabilk“ centro vadovė pažymi, kad nuo prievartavimo narkotikų nukentėję asmenys kartais iš institucijų negauna naudingos informacijos ir susiduria su biurokratija. Dr. D. Puidokienė prisimena istoriją, kaip vienas vyras buvo apsvaigintas prievartos narkotikais.
„Žmogus užsisakė džino ir toniko kokteilį. Išgėrus vos kelis gurkšnius, pasireiškė keisti simptomai: itin gausus prakaitavimas, stiprus silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, kaulų laužymo jausmas, metalo skonis burnoje ir stiprus mieguistumas. Vyras nubėgo vemti į tualetą ir suprato, kad tai nėra normali būsena ir turi kuo greičiau išvažiuoti.
Jis iškvietė taksi ir išvažiavo kartu su kolegomis, buvo ne vienas. Nors namo grįžo, tačiau grįžimas buvo labai sudėtingas. Vyras vos galėjo paeiti, labai norėjo miego ir turėjo dėti pastangas, kad neužmigtų automobilyje“, – papasakojo dr. D. Puidokienė.
Paskambinęs bendruoju policijos informacijos telefonu, apsvaigintas vyras gavo patarimą kreiptis į medikus, kad šie nustatytų, kokių medžiagų jis suvartojo. Policija patarė vykti arba į viešą, arba privačią gydymo įstaigą.
Atvykus į privačią kliniką, vyras buvo informuotas, kad tyrimų kaina sieks kelis tūkstančius eurų. Klinikos darbuotojai pasakė, kad jeigu vyras turėtų policijos siuntimą pas medikus, tyrimai nekainuotų.
„Kodėl policija nepasakė, kad „pirmiausia atvažiuokite pas mus, nes kitaip privačioje klinikoje tyrimai kainuos“? Žmogus praranda laiką, suvartojęs prievartavimo narkotiką“, – pasakojo „Prabilk“ vadovė.
Nukentėjusysis paskambino skubiosios pagalbos numeriu ir po skambučio su juo susiekė pareigūnė.
„Pareigūnė klausė: „Ko jūs siekiate, ko jūs norite? Juk fiziškai nenukentėjote“. Vyras atsakė: „Pasisekė ir stipriai nenukentėjau, bet pats nuodijimas narkotinėmis medžiagomis negali vykti ir noriu teisybės“ – pasakojo dr. D. Puidokienė.
Pareigūnė nurodė vykti į vieną policijos komisariatą, tačiau pareigūnai pasakė, kad nusikaltimo netirs, nes jiems nepriklauso įvykio vietos adresas. Vyras buvo nukreiptas į kitą policijos komisariatą. Nuvykęs ten jis ir vėl išgirdo tą patį: pareigūnams nepriklauso įvykio vieta.
Nukentėjusysis paaiškino, kad jis ką tik atvyko iš kito komisariato ir tik tada pareigūnai informavo, kad jį apklaus tyrėjai.
„Jeigu žinočiau, kur kreiptis, gal ir kreipčiausi, bet neduok Dieve eiti tokį kelią. Gerai, kad buvo atkaklus žmogus, save suėmė, bet ne kiekvienas yra pajėgus keliauti tokią kelionę po institucijas“, – pasakojo dr. D. Puidokienė.
Aukos patiria daug neigiamų emocijų
Seksualinį smurtą naudojant prievartos narkotikus patyrusios aukos dažniausiai jaučia gėdos jausmą. Dr. D. Puidokienė aiškina, kad asmuo bando paneigti skausmingą patirtį. Dėl to itin svarbu duoti aukoms laiko.
„Tai yra gynybinė žmogaus reakcija į skausmingą patirtį, tada sakoma „nenoriu apie tai kalbėti“. Dėl to apsisprendimo laikotarpis yra labai reikalingas, nes auka turėtų laiko palengva papasakoti, kas įvyko“, – pasakojo dr. D. Puidokienė.
Taip pat kai kurios seksualinio smurto aukos nepasitiki savimi ir abejoja, ar tai, kas įvyko, iš tiesų yra rimta.
„Pas mane buvo atėjusios kelios moterys ir jos prabilo labai sunkiai. Matėsi, kad jautė didžiulį nerimą. Jeigu iš karto jas pultum ir verstum kuo greičiau papasakoti, kas įvyko, yra tikimybė, kad jos bus labai stipriai sutraumuotos arba „pabėgs“.
Tokiu atveju žmogui sakau, kad „turime laiko, galit kalbėti tai, ką norite ir kiek norite“. Jokio spaudimo – žmogui duodi laiko, nes jeigu spausi, nieko gero iš to [nebus]“ – dalinosi dr. D. Puidokienė.
Kodėl ikiteisminiai tyrimai taip dažnai nutraukiami?
Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro „Prabilk“ vadovė Dalia Puidokienė sako iš teisėsaugos atstovų girdinti, kad tyrimai dažnai nutraukiami, nes trūksta įrodymų. Vis dėlto, anot dr. D. Puidokienės, kai kurie teisėsaugos pareigūnai stokoja kompetencijos ir noro gilintis į skundus.
„Kiekvienoje institucijoje yra visokių darbuotojų bei specialistų ir, ko gero, atsiranda tokių, kurie ne visai iki galo, sistemingai ir tvarkingai atlieka jiems patikėtą užduotį“, – kalbėjo „Prabilk“ vadovė dr. D. Puidokienė.
„Susidaro toks įspūdis, kad reikės daug dirbti, o dirbti nesinori ir tada lengva nutraukti. Kartais ir advokatus nustebina, kai jie pamato, kad ikiteisminis tyrimas [dėl prievartos] buvo nutrauktas“, – komentavo dr. D. Puidokienė.
Įtakos dideliam nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičiui daro ir tai, kad prievartos narkotikai organizme išbūna labai trumpą laiką. Tačiau ne visi specialistai žino, kaip reikėtų elgtis, kai į juos kreipiasi nuo svaiginimo narkotikų nukentėjęs asmuo.
„Neturime bendros sistemos ar algoritmo, kuris nurodo, kaip kiekviena sistemoje dalyvaujanti šalis turėtų elgtis“, – pasakojo „Prabilk“ vadovė.
Jeigu žmogus kreipiasi į medikus, šie būtinai turi pranešti policijai, tačiau galbūt auka nėra pasiruošusi apie tai iš karto kalbėti.
Visuomenininkus stebina ne tik dažnai nutraukiami ikiteisminiai tyrimai, bet ir mažas pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius. Dr. D. Puidokienė sako, kad apie 80 proc. žmonių nesikreipia dėl patirtos prievartos.
Seksualinį smurtą patyrę asmenys jaučia daug neigiamų jausmų: gėdą, kaltę. Taip pat dauguma žmonių net nežino, kur kreiptis. Kiti nepasitiki institucijomis – bijo, kad jos vilkins procesą ir tyrimas bus nutrauktas, nesijaučia saugiai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
