Neigiamas profesinių mokyklų įvaizdis blanksta: Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Profesinio ir tęstinio mokymo departamento direktorius Romualdas Pusvaškis mano, kad blogai apie profesines mokyklas atsiliepia tie, kurie nieko apie jas nežino. Pasak jo, dauguma uostamiesčio profesinių mokyklų rengia darbuotojus, kurie darbą gaus be kurioje Europos valstybėje. Tą įvertino ir "popieriniai" aukštųjų mokyklų absolventai, po studijų aukštojoje mokykloje kvalifikaciją keliantys "profkėse".
"Ar čia "profkė?!" - R. Pusvaškis sako jau beveik įpratęs girdėti tokius profesinėse mokyklose pirmą kartą apsilankiusių žmonių nuostabos kupinus žodžius.
Jis pažymi, kad šiandienos profesinės mokyklos savo tvarka ir santykiais atrodo ne blogiau už kai kurias aukštojo mokslo įstaigas.
Gabūs, bet nurašyti
"Negerą įvaizdį apie profesines mokyklas formuoja žmonės, kurie arba išvis gyvenime nebuvo profesinėje mokykloje, arba buvo prieš n metų. Šiandien džiugina ne tik profesinių mokyklų technologinė pažanga, bet ir šiltas santykis tarp mokytojų ir mokinių. Ne tai, kad aš tau diktuoju, o tu kali ir atsakinėji, jie kalba apie gyvenimą, diskutuoja, ir aš tuo džiaugiuosi, nes vadovaudamas profesinio rengimo sričiai visuomet siekiau tokio pasikeitimo", - kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) darbuotojas.
Pasak R. Pusvaškio, galimybę nuoširdžiai bendrauti ypač vertina tie mokiniai, kurie ankstesnėse mokyklose buvo "nurašyti".
"Užeikit kad ir į Klaipėdos turizmo mokyklą ir pasižiūrėkite į savimi pasitikinčius jaunuolius, tuos, kurie buvo vadinamieji "niekam tikę", nes nemokėjo fizikos ar matematikos teoremų. O iš tiesų tie vaikai labai gabūs kitiems dalykams, per kuriuos profesinėse mokyklose pradeda mokytis ir matematikos, ir fizikos, ir kalbų. Jie puikiausiai susišneka užsienio kalbomis, dalyvauja užsienio konkursuose", - pagyrimo žodžių negailėjo ŠMM atstovas.
Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Albertina Kemežienė teigė, jog dažnai tenka išgirsti, esą ši profesinė - prasčiausia, nes priima "adaptuotus" mokinius.
"Bet aš manau, kad mes esame patys žmoniškiausi. Būna, kad tėvai su vaiku eina per visas mokyklas, ir niekas nepriima jo į 11 klasę mokytis pagal adaptuotą programą. Taip, mokytojams yra vargo: jie rašo tokiems vaikams individualias kiekvieno dalyko programas, tai, atrodo, ko gi jam kankintis - juk rašliavos ir taip užtenka. Bet jei vaikas baigė 10 klasių ir negali įstoti į žemiausią grandį - profesinę mokyklą, tai ką jam apskritai gyvenime daryti?" - stebisi kai kurių mokyklų požiūriu A. Kemežienė.
Trūksta praktikos
Išties nemaža dalis jaunuolių į Siuvimo ir paslaugų verslo mokyklą ateina žemais vidurkiais, tačiau, pastebi A. Kemežienė, ryškėja ir kita tendencija: kasmet sulaukiama vis daugiau gimnazistų, kurių vidurkis siekia 8 ar net 9, 5 balo, o taip pat - aukštųjų mokyklų absolventų.
"Būna, kad mokyklos, daugiausia Šilutės, Tauragės, Mažeikių ar Plungės rajonų mokslo metų pradžioje stipresnius mokinius atgal į mokyklas vilioja - matyt, dėl krepšelio ar nesukomplektuoja klasių, bet šiemet beveik nė vienas mokinys, skirtingai nei ankstesniais metais, "neišjudėjo" iš mūsų. Matyt, įtakos padarė ministerijos žingsnis, kad baigusiems profesines mokyklas stojant į aukštąją pridedamas balas - gal nebe taip skeptiškai bus žiūrima į profesines mokyklas", - vylėsi ji.
A. Kemežienė pažymėjo, kad į profesinį mokymą šiandien nebespjauna net, rodos, prestižines specialybes universitetuose baigę jaunuoliai.
"Tarkim, dailės akademijoje studijavę meno dizaineriai - taip, jie labai gražiai moka piešti, bet kai reikia viską įgyvendinti ant sienos, tai ir ateina pas mus, kad tikrai išmoktų paviršių paruošti ir kitų praktinių įgūdžių įgautų", - pasakojo profesijos mokytoja, mananti, jog į kai kurias specialybes universitetuose galėtų priimti tik jaunuolius, jau turinčius profesinę kvalifikaciją.
"Sakykim, baigei siuvimo technologiją, moki siūti, tada gali studijuoti Kauno technologijų universitete Dizaino ir technologijų fakultete ir įgyti siuvinių technologo-inžinieriaus kvalifikaciją. Nes tu jau žinai, apie ką kalba", - mano A. Kemežienė.
"Tarp baigusiųjų aukštąjį mokslą pas mus ypač populiari interjero apipavidalintojų specialybė. Jų motyvas - noras išmokti dirbti kompiuterinėmis programomis. Ir muzikos, pedagogikos specialybes baigusieji ateina, vienais metais net inžinierių turėjome. Tokius dalykus kaip kalbos kultūra, civilinė sauga, ekonomika mes užskaitome, visų kitų dalykų pamokas jie lanko", - pasakojo profesinės mokyklos darbuotoja.
A. Kemežienė pažymėjo, kad amato mokantis žmogus bet kada užsidirbs duonai, jei tik norės: esą kone kiekvienas pažįstame siuvėją, kirpėją ar interjero apipavidalintoją, kurie labai neblogai "sukasi" ir gyvena.
Su aukštuoju? Stop
Tuo metu Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius V. Radavičius laikosi nuostatos, kad žmogus pirmiausia turi mokytis profesinėje mokykloje, ir tik paskui, jei nori, aukštojoje, o ne atvirkščiai.
"Prieš porą metų buvo užsukusios jaunios gražios panelės - nori būti kirpėjos, o baigusios programavimą aukštojoje mokykloje. Ateina ir baigusiųjų pedagogiką. Bet tada klausimas - kam valstybė išmetė pinigus joms parengti? Kvailai atrodytų, jei mes priimtume žmogų, turintį aukštąjį išsilavinimą. Turi būti ir motyvacija, o ne stoju ten, kur įstosiu", - mano jis.
Direktorius pažymėjo, kad šiais metais įstojusiųjų į profesinę mokyklą vidurkis viršija 7 balus.
"Prašymų turėjome apie 600, o priėmėme 380. Rinkomės mokinius pagal motyvaciją. Į kai kurias profesijas, pavyzdžiui, autoelektriko buvo konkursas po 3 į vieną vietą", - pasakojo Valentinas Radavičius.
Draudimo nėra
"Nematau nusikaltimo, jeigu profesinės priima baigusius aukštąsias mokyklas. Ar žmogus pirmiau mokysis profesinėje, o paskui aukštojoje, ar atvirkščiai - valstybei tie patys pinigai. Tik iš aukštosios atėjusieji į profesines stipendijų nebegauna, nes kartą valstybė jas jau suteikė", - teigė ŠMM atstovas R. Pusvaškis.
"Aišku, būtų geriau pirma įgyti profesiją, bet jeigu žmogus kitu keliu nuėjo, kadais gal tėvų prispaustas, dėl to pasmerkti negali. Ir dabar važinėjant po mokyklas tėvai mane kone prie sienos rėmė: "Tk jūs užtikrinkite, kad mano vaikui profesinės baigimas nebus minusas einant studijuoti į aukšąją mokyklą. Galiu drąsiai teigti, kad šiandien profesinė kvalifikacija - aiškiai yra pliusas, ir darbdaviai visuomet tai pabrėžia", - kalbėjo R. Pusvaškis.
Tikslios statistikos, kiek universitetus ar kolegijas baigusių jaunuolių stoja į profesines, ministerija neturi.
"Problema ta, kad dalis tokių žmonių parodo tik atestatą. Noras gauti stipendiją - tik viena tokio elgesio priežastis. Antroji - psichologinė: negarbinga prisipažinti, kad baigęs aukštąją eini mokytis į profesinę", - sakė ministerijos darbuotojas.
Pasak jo, reikia tik džiaugtis, kad žmogus nori mokytis.
"Dviejų kompetencijų turėjimas - profesinė kvalifikacija plius aukštojo mokslo technologinė arba vadybinė, ekonominė, šiandien yra tai, ko labiausiai reikia rinkai. Jeigu pažiūrėtumėt bet kurią statistiką, didžiausias poreikis yra kvalifikuotų darbininkų. Žmogus, kad ir turi aukštojo mokslo diplomą, darbo rinkoje ne visada yra paklausus. Reikia žmonių, kurie turėdami kvalifikaciją studijuoja - jie tampa pačiais geriausiais spedcialistais. Kalbu kaip žmogus, dvylika metų vadovavęs profesinei mokyklai, kuri ruošė automobilininkus, ir dabar sutinku garbingus žmones, vadovaujančius autoservisams, kurie kažkada mokėsi toje profesinėje mokykloje, o vėliau studijavo universitete", - pasakojo R. Pusvaškis.
Verčia pasitempti
Beje, R. Pusvaškis pastebi, kad aukštosios mokyklos šiandien išties kartais dar privengia baigusiųjų profesines mokyklas, bet ne dėl to, ką daugelis pamanytų.
"Oficialiai yra teigiama, kad jie ateina silpniau akademiškai pasirengę studijoms aukštojoje mokykloje. Sutinku, bet tą spragą jie kompensuoja gilesniu tam tikros srities technologijų išmanymu, ir dirbti su jais dėstytojams yra sunkiau. Dirbdamas su tuo, kuris išmano naujausias technologijas, pasakų nepapasakosi ir iš senų konspektų paskaitos nepaskaitysi. Buvau susidūręs su atveju, kai į magistrantūrą nenorėjo priimti kolegijos absolvento, baigusio bankininkystę. Jaunuolis, kuris baigė taikomąsias studijas, porą metų padirbėjo komerciniame banke keldamas kvalifikaciją, aišku, gąsdina dėstytoją, kuris banką matė geriausiu atveju pro kliento langelį, nes prieš dėstant pirmiausia tektų pasistažuoti", - sakė pokalbininkas, pažymėjęs kad ateityje ne tik akademinės žinios, bet ir darbo patirties bei kvalifikacijos turėjimas bus vertinami vis labiau.
Laima ŠVEDAITĖ
