Tuo metu specialistai perspėja – vos dėl kelių neatsargių veiksmų iš jūsų sąskaitos sukčiams gali nutekėti ir dar didesnės sumos. Tačiau kodėl bankai, matydami sukčių sąskaitą ir banką, negali prarastų pinigų klientams sugrąžinti?
Kaip iš banko sąskaitos dingo 2,7 tūkst. eurų
SEB banko klientas Kipras (vardas – pakeistas) vieną rytą atsikėlė ir pamatė, kad iš jo sąskaitos į užsienio sąskaitą buvo pervesta 2,7 tūkst. eurų.
Vyras teigė, kad tuo metu miegojo ir pavedimo neatliko. Taigi kreipėsi į banką su prašymu grąžinti pinigus, argumentuodamas tuo, kad bankas neužtikrino jo lėšų saugumo.
„Be mano žinios bankas tvarkė mano sąskaitą <...>. Apie aplaidų banko atliktą pavedimą iš mano sąskaitos ir lėšų nurašymo faktą pamačiau tik ryte.
Pavedimas neaiškiam asmeniui į užsienio sąskaitą buvo atliktas banko momentaliai net neįsitikinus, ar tai aš jį atlieku ir ar esu tikras dėl tokio veiksmo. Suma buvo didelė ir bankas tokio pavedimo neblokavo“, – piktinosi Kipras.
Vis tik vėliau išaiškėjo, kad dieną prieš jis pats to nesuprasdamas prisijungė prie suklastotos elektros energijos tiekėjo „Elektrum“ svetainės, patvirtindamas prisijungimą su „Smart–ID“.
Įvesdamas abu – tiek PIN1, tiek PIN2 – kodus Kipras leido tretiesiems asmenims (sukčiams) prisijungti prie jo sąskaitos ir inicijuoti mokėjimą.
Klientas reikalavo pinigų grąžinimo ir kreipėsi į Lietuvos banką (LB) inicijuodamas ginčą, tačiau jo prašymas grąžinti pinigus buvo atmestas, kadangi buvo pripažinta, kad tai nutiko dėl didelio kliento neatsargumo.
LB paviešintoje ginčo byloje pabrėžiama, kad bankas neprivalo grąžinti pinigų, jei klientas veikia nesąžiningai, tyčia arba ypač neatsargiai.
LB įvertino, kad klientas pats suvedė visus saugos duomenis, ignoravo banko rodomą informaciją apie konkrečią 2,7 tūkst. eurų operaciją, nepaisė viešai žinomų sukčiavimo rizikų ir nesilaikė pareigos saugoti savo duomenis.
Be viso to, SEB bankas pažymėjo, kad, gavęs pareiškėjo pretenziją dėl neautorizuotos mokėjimo operacijos įvykdymo, nedelsdamas kreipėsi į lėšų gavėją, tačiau lėšų sugrąžinti nepavyko.
Tuo metu LB pamini, kad jo sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio – klientai visada gali kreiptis į teismą.
Be sukčiaus sutikimo savo pinigų neatgausite?
SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė patikino, kad visuomet nuo finansinio sukčiavimo nukentėjusiems kleintams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus.
„Jei mokėjimas dar neišėjo iš banko, skubiai stabdome sukčių atliktą mokėjimą. Jei mokėjimo nurodymas dar nėra išsiųstas iš banko ir įskaitytas gavėjui, klientas gali jį atšaukti ir pats interneto banke.
Jei mokėjimas – jau išsiųstas iš banko, skubiai informuojame gavėjo banką ar mokėjimo paslaugų įmonę apie sukčiavimą, prašome grąžinti lėšas, bendraujame su policija ir t. t.“ – pasakojo D. Uosytė.
Vis tik ji paminėjo, kad lėšų grąžinimas galimas tik su lėšų gavėjo (sukčiaus) sutikimu. Tad, jei lėšų gavėjas atsisako grąžinti lėšas, mokėtojas atgauti lėšas gali bandyti tik kreipdamasis į teisėsaugos institucijas.
„Momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje) yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą, todėl reali tikimybė atgauti lėšas yra labai minimali“, – pripažino pašnekovė.
Štai kaip sukčiai gauna prieigą prie jūsų sąskaitos
D. Uosytės perspėja, kad pastaruoju metu padaugėjo suklastotų, įvairius paslaugų tiekėjus ar valstybines institucijas imituojančių svetainių, kurios neretai būna sukčių reklamuojamos, todėl „Google“ paieškoje yra rodomos pirmiau nei tikros svetainės.
Pašnekovės aiškinimu, jungdamiesi prie tokių svetainių gyventojai atsidariusiame lange įveda savo interneto banko prisijungimo duomenis.
Tuo pat metu sukčius jau tikroje banko interneto svetainėje suveda pavogtus duomenis gyventojo vardu, o vartotojas gauna patvirtinimo užklausas į „Smart–ID“, mobilią programėlę, mobilųjį parašą ar kitą priemonę su pranešimu, kad jungiasi prie interneto banko, tikėdamas, kad pats jungiasi prie oficialios sistemos.
Vis tik iš tiesų vartotojas patvirtina prisijungimą sukčiams, o suklastotoje svetainėje mato besisukančią iliustraciją, tarsi puslapis dar kraunasi.
Turėdami prieigą prie vartotojo interneto banko, kitame žingsnyje sukčiai inicijuoja mokėjimo operaciją, kuriai įgyvendinti būtina suvesti tik gyventojui žinomą PIN2 kodą.
Atpažinimo priemonės lange vartotojui rodomas pranešimas apie tvirtinamą mokėjimo operaciją, nurodant operacijos sumą ir gavėjo informaciją. Jei asmuo PIN2 kodą suveda, mokėjimo operacija patvirtinama.
SEB banko atstovė atkreipia dėmesį – kad ir kokia būtų sukčiavimo schema, jungiantis prie interneto banko yra būtinas PIN1, o inicijuojant mokėjimo operaciją iš sąskaitos – PIN2 kodo suvedimas. Tad reikia ypač gerai pagalvoti ir patikrinti rodomą informaciją prieš suvedant kodą PIN2.
Ginčus prieš bankus laimi vos 19 proc. lietuvių
2025 m. Lietuvos bankas išnagrinėjo daugiau nei 400 ginčų, kilusių tarp vartotojų ir bankų. Tačiau tik 76 atvejais (19 proc.) nesutarimai tarp vartotojo ir banko buvo išspręsti taikiai.
T. y. arba finansų įstaigoms visiškai patenkinus vartotojo reikalavimą, arba radus bendrą kompromisą.
Paklaustas, kodėl gyventojai laimi tiek mažai ginčų, LB Komunikacijos skyriaus vyr. specialistas Giedrius Šniukas nurodė, kad dalis vartotojų inicijuojamų ginčų būna nepagrįsti arba jiems pritrūksta įrodymų.
O kartais bankai tiesiog veikia pagal galiojančius teisės aktus ir sutarčių sąlygas.
Vis tik, pašnekovo vertinimu, nemaža dalimi atvejų (apie penktadalį ginčų) vartotojų reikalavimai būna pagrįsti, taigi ginčai išsprendžiami taikiai, užtikrinant klientų teisių apsaugą.
„Kadangi šiuo metu tarp vartotojų ir bankų vyrauja finansinio sukčiavimo ginčai, tai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vartotojai turi būti ypač atsargūs“, – įspėjo G. Šniukas.
Kaip atskirti tikrą svetainę nuo suklastotos?
Tuo metu „Elektrum“ komunikacijos projektų vadovė Laura Jacunskienė klientams rekomenduoja naudoti tik oficialią „Elektrum Lietuva“ mobiliąją programėlę arba kompiuterio naršyklėje būti išsisaugojus oficialų svetainės adresą kaip žymą (angl. bookmark) ir jungtis tik per ją.
Pašnekovės teigimu, taip bus išvengta patekimų į suklastotus bendrovės puslapius.
„Labai svarbu visuomet atidžiai patikrinti puslapio adresą, jis turi būti tik www.elektrum.lt. Suklastotos svetainės dažnai naudoja panašius, tačiau iš tikrųjų visiškai kitokius domenus, kurie gali būti net nepanašūs į oficialų adresą“, – pridūrė L. Jacunskienė.
Ji pripažino, kad vien iš puslapio išvaizdos atskirti klastotę gali būti sudėtinga, tačiau dažnai suklastotose svetainėse neveikia tam tikri funkcionalumai, pvz., kontaktų skiltis ar kai kurie mygtukai.
„Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės tikrumo, rekomenduojama neatlikti jokių veiksmų ir tiesiogiai susisiekti su klientų aptarnavimo centru oficialiais kontaktais.
„Elektrum Lietuva“ niekada neprašo klientų el. laiškais ar SMS žinutėmis atskleisti slaptažodžių ar banko prisijungimo duomenų, neprašo suvesti PIN kodų ir neteikia nuolaidų per nežinomas ar tarpininkų svetaines“, – pabrėžė pašnekovė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
