Premjeras Andrius Kubilius kiekviena proga tiek Lietuvoje, tiek viešėdamas užsienyje giriasi, kad krizė įveikta, ekonomika stabilizavosi. Deja, nepriklausomi finansų analitikai rožinių spalvų nemato. Anot jų, krizė vis tęsiasi, Lietuva grimzta vis gylyn.
Lietuva smuks toliau
Pernai, spalio 5-ąją, premjeras A.Kubilius pareiškė: “Situacija beveik stabilizavosi." Ir kas mėnesį jo teiginiai - vis džiaugsmingesni. Pavyzdžiui, pernai gruodžio 1-ąją premjeras jau pareiškė, kad “sekasi stabilizuoti padėtį", o šiemet balandžio 15-ąją sunkmetis Lietuvoje oficialiai baigtas. Jo pabaigą, Seime pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, paskelbė tas pats A.Kubilius: “Sunkiausia šalies istorijoje krizė buvo suvaldyta."
Krizės pabaiga - miražas
Vis dėlto Laisvės alėjoje kalbinti kauniečiai tikino, kad jų kojos tebesiremia į giliausią dugną.
“Skaičiuoju kiekvieną centą ir taupau, taupau, - atsiduso bedarbė Ala. - Artėja atostogų metas. Ką kalbėti apie kelionę į tolimesnę šalį, jei net apie Lietuvos pajūrį baisu pagalvoti. Niekur iš namų kojos nekelsiu."
Optimizmu netryško ir Edgaras. Jo finansinė padėtis labai prasta, ir nėra jokių vilčių, kad pagerės. “Mano specialybė paklausi, esu technikas statybininkas, - nelinksmai dėstė jis. - Bet esu 60-metis, tokio amžiaus darbuotojų visi kratosi, o pensija dar nepriklauso."
Anot psichologės Audros, sėdime dugne, ir dar ilgai sėdėsime: “O valdžios atstovai krizės gal nė nepajuto, nes gyvena pasiturinčiai."
Informatikos specialistės Gintarės nuomone, krizės neišsineš nei pavasaris, nei ateinanti vasara. “Kasdien tik blogyn - algas mažina, viskas brangsta. Ar tai atsigavimas?" - stebėjosi ji.
Vadybos ir verslo administravimo specialistas Kazimieras prisipažino nemėgstantis skųstis. Kiek turįs, tiek užtenka. Gal tik apsišarvavus optimizmu ir įmanoma išgyventi šį sunkų metą?
Stabiliai blogai
Ne kitaip nei kauniečiai mano ir Lietuvos bei užsienio specialistai. Štai Europos Komisija paskelbė prognozes, kad mūsų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar smuks. Tiesa, šiemet tik 0,6 proc., bet tai - palyginti su katastrofiškais praėjusiais metais. Bedarbių skaičius taip pat, anot EK, augs - maždaug iki 16,7 proc.
Nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas sutinka su EK įžvalgomis ir - ironiškai - su A.Kubiliumi. “Galima sutikti su premjeru, kad situacija stabilizavosi: ji yra stabiliai bloga ir stabiliai blogėjanti", - dėstė V.Trukšinas.
Ekonomistas mano, kad pensininkams, kuriems pensijos nepadidėjo, ar žmonėms, kurių algos vis mažėja, turėtų būti pikta, kai ministras pirmininkas nepaliaujamai kalba apie sunkmečio pabaigą. “Šių metų pirmojo ketvirčio nominalus BVP buvo 20,6 mlrd. litų arba net 2,8 mlrd. mažesnis nei per paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Realus BVP sumažėjo net 12,9 proc. Ir visai neįdomus lyginimas su pernai ar užpernai. Įdomus su paskutiniu ketvirčiu", - sakė V.Trukšinas.
Iškraipyta tikrovė
Tačiau realiai, anot jo, skelbiami daug gražesni skaičiai, nukabinti nuo lubų. “Taikomas matematinis statistikos modelis darant sezoninį koregavimą. O jo prasmė paprasta: kas būtų, jeigu būtų tai, ko nebuvo ir būti negalėjo", - paaiškino pašnekovas. Todėl, anot jo, oficialiai skelbiama, kad BVP smuko tik vos kiek daugiau nei 4 proc.
V.Trukšinas nesutinka su tuo, kad ekonomikos atsigavimą rodo didėjantis pinigų kiekis joje. “Jį didina ne įmonių ir namų ūkių uždirbti pinigai bei jų indėliai, bet pinigų importas, tai yra šalyje neuždirbti pinigai: valdžios skolinimasis, ES paramos lėšos ir t. t. Ar tokiu “stabilumu" dar galime džiaugtis?" - retoriškai klausė V.Trukšinas.
Ekonomika ne kyla, o krinta
Algirdas BUTKEVIČIUS - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, finansų eksministras:
Apie ūkio stabilizavimąsi bus galima kalbėti tik tada, kai BVP augimas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bus nors 0,1 proc. O dabar visais ketvirčiais - tik minusas. Juo labiau kad BVP praėjusiais metais itin krito. Be to, reikia žiūrėti įvairius sektorius.
Mažmeninė prekyba: pirmąjį ketvirtį pernai Lietuva buvo ketvirta ES nuo galo, o metų pabaigoje tapo paskutinė, statybų sektorius irgi nukrito į paskutinę vietą ir t. t. Galima kalbėti tik apie kritimo tempų lėtėjimą, o ne apie kilimą.
Blogai ir tai, kad vis didinama valstybės skola. O skolintų lėšų didžioji dalis naudojama valstybės senesnei skolai ir “Sodros" skoliniams įsipareigojimams dengti. Kitaip tariant, milijardai pravalgomi, užuot juos įliejus į ekonomikos skatinimą. Senos skolos augina naujas, kurias turėsime grąžinti su palūkanomis. Vyriausybė ir toliau skolinasi, tačiau tyliai. Tik apie tariamą gerėjantį gyvenimą kalbama garsiai. Apie pinigų grąžinimą negalvojama, nes skolos užkraunamos ant Lietuvos gyventojų pečių, o jų grąžinimu turės rūpintis kitos vyriausybės.
