Iš Anglijos grįžę lietuviai mina darbo biržos slenkstį: be 1 tūkst. eurų nedirba

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai susiduria su iššūkiais – jiems ramybės neduoda migloti „Brexit“ procesai, kurie, neaišku kaip paveiks jų ateitį ir gyvenimą jau namais tapusioje šalyje. Išeiviams, kurie ketina arba jau sugrįžo į Lietuvą, kylą įvairių gyvenimo ir darbo sunkumų. Todėl tv3.lt pasidomėjo, kiek lietuvaičių jau yra sugrįžusių į Lietuvą po 2016 m. paskelbto „Brexit“ referendumo ir kaip jiems sekasi įsitvirtinti pritapti svetima tapusioje tėvynėje.

Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė tv3.lt pasakojo, kad į „Brexit“ tautiečiai reaguoja įvairiai, tačiau dėl nenumatytai ilgų ir komplikuotų procesų, jaučiasi pavargę ir jau abejingai žiūri į tai, kas vyksta.

„Ne tik JK gyvenantys lietuviai, bet ir kiti čia gyvenantys į „Brexit“ reaguoja įvairiai, bet jau iš daugelio jaučiasi abejingumas ir nuovargis. Tenka dažnai girdėti, kai įvyks „Brexit“, tuomet ir žinosime, kas mūsų laukia.

Tačiau tie, kas dirba, moka mokesčius, nuomojasi, ar  yra įsigiję būstą, dėl savo ateities jaučiasi pakankamai ramiai. Tačiau kas labiausiai neramina –  tai ekonominė padėtis, kurio blogėjimas gali būti iššauktas išstojimo iš ES“, – minėjo D. Asanavičiūtė.

Be išsilavinimo tikisi mažiausiai 1000 eurų į rankas

Naujienų portalui tv3.lt pateiktais Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje buvo registruota 418 asmenų, turinčių emigranto statusą. Beveik pusė jų – iš Didžiosios Britanijos grįžę ir darbo ieškantys tautiečiai.

Tarp visų į Lietuvą sugrįžusių asmenų, 27 proc. turi darbo rinkoje paklausią profesiją ir aktyviai ieško darbo, likusieji yra žemos kvalifikacijos darbuotojai.

„Tie kurie grįžta į Lietuvą, panašu, nusiteikę dirbti, kurti verslą, užsidirbti, o ne kliautis valdžios garantijomis, nes šalpos sistema čia nepalyginamai skurdesnė nei Vakaruose, tad grįžtančiųjų srautai kažkokių nepamatuotų iššūkių viešiesiems finansams sukelti neturėtų“, – savo nuomone dalijosi I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA

Užimtumo tarnyba paaiškina, kad aukštesnės kvalifikacijos asmenys įsidarbina gana greitai ir sėkmingai, bet žmonėms, neturintiems išsilavinimo arba įgijusiems žemesnės kvalifikacijos profesijų atstovams, įsidarbinti yra sudėtingiau, nes jie tikisi didesnio atlyginimo, ir lygina siūlomą su gautu emigracijoje.

O gyventi grįžusių emigrantų profesijos skiriasi kaip diena ir naktis.

„Tarp registruotų emigrantų yra gamybos darbuotojų, statybininkų, stalių, gipso kartono, atitvarų montuotojų, vairuotojų, logistikos srities specialistų, pardavėjų, degalinės operatorių, taip pat mokytojų, IT specialistų, vadybininkų ir gydytojų.

Tačiau daugiau asmenų užsienyje yra ilgą laiką dirbusių nekvalifikuotus darbus. Specialistai pageidauja darbo pagal turimą išsilavinimą ir darbo patirtį, kai kurie labiau norėtų dirbti tarptautinėse kampanijose Lietuvoje. Nemažai norinčių dirbti staliais, statybininkais, vairuotojais, pagalbiniais darbininkais“, – kalbėjo M. Jankauskienė.

Užimtumo tarnyba patikino, kad reemigramtų lūkesčiai dėl atlyginimo priklauso nuo to, kur emigrantai grįžta gyventi. Jei rajonuose vienus tenkina 600 eurų atlyginimas, tai didesniuose miestuose jie tikisi gauti mažiausiai 1000 eurų.

Pastebima, jog jaunuoliai tikisi gauti apie 1000 eurų už nekvalifikuotą darbą, kadangi tiek gaudavo kitoje šalyje dirbdami pakuotojais, šiltnamių darbuotojais, sandėlio darbininkais. O nepavykus įsidarbinti Lietuvoje, jie teigia ieškosiantys darbo kitose šalyse.

„Brexit“ – ne pagrindinė grįžtančiųjų priežastis

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, grįžusieji iš Jungtinės Karalystės „Brexit“, kaip grįžimo priežasties, dažniausiai neįvardija, o sako, kad grįžo dėl artimųjų, draugų, pagausėjusios šeimos ar pabodusio gyvenimo emigracijoje.

Lygiai taip pat ir iš kitų šalių parvažiavę tautiečiai sugrįžimo priežastis nurodo labai įvairias: baigėsi sezoniniai darbai, artimų žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, pablogėjusi sveikata, noras gyventi Lietuvoje, vaikų mokslai ir kiti motyvai.

REKLAMA

M. Jankauskienė pasakojo, kad emigrantai, ilgiau gyvenę užsienyje ir nusprendę grįžti, dažnai patiria nemažą diskomfortą.

„Jiems reikia adaptuotis, mokytis gyventi iš naujo ir bandyti rasti darbą kitokių standartų rinkoje. Taip pat grįžusieji susiduria su daugybe kasdieninių iššūkių – skiriasi bendravimo kultūra (gerąja ir blogąja prasme), nutrūkę ryšiai su draugais ir pažįstamais.

Užsienyje ilgą laiką praleidę tautiečiai dažniausiai labiau savimi pasitiki ir optimistiškai žiūri į darbo paiešką gimtojoje šalyje, tačiau norint sėkmingai integruotis, reikia nemažai pastangų, panašiai, kaip ir svetimoje šalyje. Taigi ne visiems pavyksta įgyvendinti numatytus planus, rasti norus atitinkantį darbą bei darbo užmokestį, todėl nemaža dalis emigrantų, ilgai neužsibuvę, grįžta atgal.

Darbo patirties Lietuvoje neturėjimas, siūlomas gerokai mažesnis darbo užmokestis, nepagarba iš darbdavių pusės (klientai pasidalina nuoskauda, kad dažnas darbdavys neinformuoja kliento apie darbo pokalbio rezultatus) tai – pagrindinės priežastys, dėl kurių grįžę asmenys nusprendžia vėl ieškoti darbo užsienio šalyje. Jie paprasčiausiai nusivilia atlyginimų dydžiais ir darbo sąlygomis Lietuvoje“, – patikino M. Jankauskienė

Dabar arba niekada

Tačiau „Luminor" banko vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad norintiems grįžti emigrantams dabar yra palankiausias:

„Lietuva šiuo metu mėgaujasi ekonomikos ciklo pakilimu: sparti ekonominė plėtra, ateinančios investicijos, vietos verslo proveržis ir daugelis kitų ekonominių parametrų tą puikiai iliustruoja. Be to, ekonomikos augimą pastaruoju metu lydi sveiki darbo rinkos rodikliai. Darbo rinka net dūzgia iš įtampos dėl darbuotojų trūkumo, o darbo užmokestis kyla sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų, tad darbštūs ir ypač specifinių kvalifikacijų turintys specialistai yra labai laukiami, jiems neturėtų kilti problemų įsitvirtinant."

REKLAMA

Lietuvių bendruomenės pirmininkė Didžioje Britanijoje tikina, kad norintiems grįžti trūksta būtiniausios informacijos.

„Visų pirma trūksta informacijos apie laisvas darbo vietas, ypač regionuose. Žmonės bijo grįžti ir sklando daug baimių, kad grįžus nepavyks susirasti darbo arba jis bus menkai apmokamas bei teks vėl išvykti gyventi ir dirbti į užsienį.

Šeimos bijo grįžti dėl vaikų integracijos. Dar ne visos mokyklos pasiruošusios priimti atvykusius iš užsienio, nepakankamai skiria dėmes jų integracijai. Norint įsigyti būstą, net ir turint pakankamai santaupų pradiniam įnašui, bankai nesuteikia paskolų, kurių darbo užmokestis buvo ne eurais. Šios užkardos, kurios nesunkiai pašalinamos, trukdo ramiai apsispręsti dėl grįžimo namo, nors noro yra daug“, – mintimis dalijosi D. Asanavičiūtė.

Daugiausia grįžusių – pernai

2018 m. išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų (tai 33 proc. mažiau nei 2017-aisiais).

Pernai iš jų net 12 tūkst. (37 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę. Visgi, emigrantų skaičius, palyginti su 2017 m., į Jungtinę Karalystę sumažėjo 9,5 tūkst. – 1,8 karto. Likusieji Lietuvą iškeitė į Vokietiją (3,2 tūkst.), Norvegiją (3 tūkst.), Airiją (2 tūkst.).

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. sausio-vasario mėnesiais iš Lietuvos emigravo 6668 nuolatiniai gyventojai – tai 1108 asmenimis daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.


Rašyti komentarą...
a
atrask save
2019-03-31 16:42:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
darbo birza uz 1000 euru darbo nesiulo,nebent uz 500euru.
Atsakyti
0

U
Uuuu
2019-03-31 15:31:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas cia per sakynis tenkina 600€?
Atsakyti
0

a
as
2019-04-01 06:58:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
1000eur yra skurdo ribos galas,,pragyventum uz ji bet jei 3-4 vaikus augini pizdec,,vis va ir matematika jum ,,,o seip i darbo birza yra saraskino kontora ir tiek,kaskada buvau ten tiesiai sviesiai pasake,mes jus darbo nesiulisime ,nes atejau del sveikatos draudimo,tai kaip susimoket ta psd sodrai eji darbo birzai taip kaba,,durnynas ,,kitas dalykas sodara yra vagiu kontora,jie neziuri ar zmogus serga ar gali eit darbo pats ieskotis,jis vistiek turi susimoket ta jobana psd,,is ko jei nedirba,serga,ir dar uz gydima susimoka,o sodrai moket jei ne numininusuoja nuo banko saskaitos,,,,kaip gali gyventi tokio debiliskoj saly,,,
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų