Praėjusiais metais Lietuvoje nustatyti 106 nauji žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atvejai - 74 vyrams ir 32 moterims.
"ŽIV tampa gerai valdoma, lėtine liga. Jeigu imamasi atitinkamų gydymo priemonių, koreguojamas gyvenimo būdas, žmonės nuo šios ligos turėtų nebemirti. Tokiomis sąlygomis užsikrėtusių žmonių gali tik daugėti", - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Lietuvos AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais 59 asmenys ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamus narkotikus, 27 - heteroseksualių, 4 - homoseksualių lytinių santykių metu, dar 15 asmenų užsikrėtimo būdas nebuvo nustatytas.
"Pagrindinis ŽIV infekcijos kelias - tarp vyrų, vartojančių intraveninius narkotikus. Bet proporcija kuo toliau, tuo labiau mažėja. Daugėja lytiniu keliu užsikrėtusių moterų. Tai dažniausiai narkotikus vartojančių vyrų partnerės. Taigi palaipsniui pereiname į kitą ŽIV infekcijos plitimo stadiją", - teigė S.Čaplinskas.
Jis taip pat pastebėjo, jog bendras ŽIV infekuotų asmenų skaičius Lietuvoje 13 kartų mažesnis nei Estijoje ir 5 kartus mažesnis nei Latvijoje.
Daugiausiai naujų ŽIV infekcijos atvejų išaiškinta Vilniaus (28) ir Klaipėdos (27) apskrities gyventojams. Šiaulių apskrityje pernai diagnozuota 13 naujų ŽIV atvejų, Kauno - 10, Telšių - 5, Alytaus ir Utenos - po 4 atvejus.
Praėjusiais metais išaiškintų ŽIV infekuotų asmenų amžiaus vidurkis - 34 metai.
Anot AIDS centro direktoriaus, pernai ŽIV diagnozuotas 8 nėščioms moterims. 2007 metais taip pat nustatytas pirmasis atvejis Lietuvoje, kuomet ŽIV infekuota motina pagimdė ŽIV infekuotą vaiką.
"Būtų gerai, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau. Tačiau laiku diagnozavus, galima imtis visų prevencijos priemonių ir pasiekti, kad infekuotos mamos vaikas gimtų sveikas", - sakė S.Čaplinskas.
Anot jo, nieko nedarant tikimybė, kad ŽIV infekuota motina pagimdys ŽIV infekuotą vaiką yra 15-30 proc., tuo metu laiku diagnozavus virusą ir skyrus gydymą, tikimybę galima sumažinti iki 1 proc. ir mažiau.
Daugiausiai ŽIV infekuotų žmonių gyvena Klaipėdos apskrityje (407), toliau - Vilniaus (231), Kauno (74), Šiaulių (70), Telšių (50), Alytaus (26), Marijampolės (16), Utenos (14), Panevėžio (15), Tauragės (6) apskrityse.
Praėjusiais metais ŽIV diagnozuota ir 62 į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams. S.Čaplinsko teigimu, ateityje šie skaičiai dar labiau didės.
"Lietuvos ekonomikai augant, atvyks vis daugiau imigrantų, tarp kurių daugės ir ŽIV nešiotojų. Iškalbingas pavyzdys Portugalija, kur didžiąją dalį ŽIV infekuotųjų sudaro pabėgėliai, imigrantai iš Afrikos ir kitų šalių", - sakė AIDS centro direktorius.
Iš viso nuo 1988 metų, kai buvo diagnozuotas pirmasis ŽIV atvejis, iki šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje nustatyta 1306 ŽIV infekcijos atvejai (188 - moterims, 1118 - vyrams). Absoliuti dauguma ŽIV užsikrėtė vartodami narkotikus.
Tarp žmonių, kuriems nustatytas ŽIV, 151 susirgo AIDS. Iš jų 132 jau mirė (57 - dėl AIDS, 75 - dėl kitų priežasčių).
Šiuo metu antivirusinį gydymą gauna 98 ŽIV infekuoti asmenys. Vieno tokio ligonio gydymas per metus kainuoja apie 26 tūkst. litų. Visas išlaidas kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.
