Dešimtadalio lietuvių namuose stambesnė litų kupiūra – muziejinė retenybė. Simboliška, kad vakar pagaliau duris atvėrė gerokai atnaujintas Lietuvos banko Pinigų muziejus. Vien įrangai įsigyti nepagailėta pustrečio milijono litų. Gal ši šventinė žinia nudžiugins kuklių Kalėdų ir Naujųjų metų belaukiančius Lietuvos žmones.
Vakar Lietuvos bankas atvėrė duris į išpuoštą ir pagal naujausią šiuolaikinių technologijų mados klyksmą įrengtą Pinigų muziejų.
„Visiems čia bus įdomu! Pinigų muziejui keliame svarbų uždavinį – plėtoti visuomenės ekonominį švietimą, puoselėti istorinį ir kultūrinį paveldą„ – raštu muziejaus lankytojus pasveikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, kurio kadenciją, besibaigsiančią kitą vasarį, Seimas ketina dar pratęsti.
R.Šarkino sveikinimą galima išgirsti ir muziejuje pakėlus prieškarinės Lietuvos laikų telefono ragelį.
O beveik visa kita čia – itin modernu. Plazminiai televizoriai, kompiuteriniai žaidimų bei informaciniai terminalai, specialūs stendai su valdomais didinamaisiais stiklais pinigams eksponuoti.
Apie 300 kv.m ploto muziejuje sumontuotas unikalus diodinis apšvietimas ir šiuolaikiška vėdinimo bei temperatūros palaikymo sistema.
Stiklo grindis puošia meninė instaliacija, smalsuoliai gali pamatyti tauriųjų metalų lydinių kopijas ar pasisverti ant itin tikslių svarstyklių. Jos sujungtos su kompiuteriu, kuris žmogaus masę iškart pateikia pagal tos dienos aukso, sidabro ir platinos kainas pasaulio biržose.
Pinigų muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius vakar „Respublikai“ tvirtino, kad vien šiuolaikiška įranga ir jos montavimas Lietuvos bankui atsiėjo apie 2,5 mln. litų. Paklaustas, kiek kainavo 300 kv.m patalpų remontas, direktorius negalėjo pasakyti.
Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška pažadėjo išsiaiškinti ir pateikti muziejaus patalpų remonto kainas. Kadangi, jo teigimu, „darbai pradėti prieš ketverius metus, jų buvo daug, todėl reikia surinkti ir gausybę dokumentų„.
Be komentarų
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba 2010 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais patikrino 80 proc. Lietuvos mokyklų ir nustatė šokiruojančius faktus:
343 Lietuvos mokyklos neturėjo leidimo dirbti – higienos paso.
41 mokyklos darbuotojai dirbo nepasitikrinę, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
571 mokykla neturėjo sveikatos kabineto.
208 mokyklų koridorių grindys pritaikytos tik moksleiviams susižaloti: dangos slidžios, su plyšiais ar neatsparios cheminiams valikliams.
153 mokyklose vaikai rizikavo iškreipti savo stuburą dėl ūgio neatitinkančių suolų.
297 mokyklos neturėjo kompiuterizuotų darbo vietų.
733 mokyklų informatikos kabinetuose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos.
106 mokyklų sporto salėse moksleiviai rizikavo prasiskelti galvas į neapsaugotus radiatorius, susižeisti dėl neapsaugotų langų ir šviestuvų.
25 mokyklos turėjo lauko tualetus.
123 mokyklose tualetų kabinos buvo be durų.
2 mokyklų tualetuose nebuvo galima nusiplauti rankų.
176 mokyklų tualetuose nebuvo tualetinio popieriaus.
201 mokyklos dalis drabužinių buvo tiesiog klasėse.
48 mokyklų stogus puošė mobiliojo ryšio bazinės stotys.
Ar Lietuvos žmonėms iki visiškos laimės betrūko Pinigų muziejaus?
Stanislovas – pensininkas:
Gink Dieve, taip išlaidauti tokiu sunkiu valstybei metu. Gal tas muziejus ir labai gražus, bet ar šiandien Lietuvai reikia taip švaistyti. Nesu prieš bet kokius muziejus, tačiau akivaizdu, kad dabar pinigai reikalingi darbo vietoms kurti, mokėti pensijas. Šiandien komerciniai bankai plėšia mūsų šalies žmones, o Lietuvos bankas to nepastebi. Tad ar galima sakyti, kad jis ką nors uždirba valstybei?
Danutė – gydytoja:
Baisu, jeigu net Lietuvos bankas nemoka elgtis su pinigais. Šiame banke dirbęs mano giminaitis buvo pasiėmęs paskolą iš savo darbovietės. Nors paskolos mokėjimą Lietuvos bankas atidėjo trejiems metams, vieną dieną žmogui pareiškė – atiduok viską iškart! Mes gyvename absurdų šalyje, kur dirbantiems mokamos bedarbių pašalpos, bet darbo vietos nekuriamos. Šalyje, kur valstybiniam bankui leidžiama švaistyti.
Artūras – inžinierius:
Suprantu, kad tokius pinigus gali kainuoti muziejaus įranga, nes tenka susidurti su tokiais dalykais. Tačiau kai visoje šalyje, visose srityse pinigų trūksta, bet įrengiami nauji muziejai net netvarkant senų, galiu pagalvoti, kad taip kažkam kuriamos kalėdinės dovanos. Komercinis bankas savo pelną gali leisti kaip tik nori, o valstybinis – jokiu būdu. Ir negalima apie biudžeto lėšas sakyti, kad tai – Lietuvos banko pelnas.
Gražina – drabužių modeliuotoja:
Jeigu valstybinis bankas tiek pinigų sukiša į muziejų, tai man primena sukčiavimą, pinigų švaistymą. Kaip tuomet suprasti Vyriausybės žmonių kalbas, kad šalyje nėra pinigų? Pasirodo, kad jų vis dėlto yra. Kadangi jie panaudojami ne tam, kam reikia, tai ir nebelieka. Gamyklų nebeturime, o muziejus kuriame! Dabar juk niekas neis į tą Pinigų muziejų, nes žmonės turi kasdien galvoti, iš kur gauti pinigų maistui.
Julius GIRDVAINIS
