Aukštyn pilvu Nerimi ponas Drėma. Tokia kandidato vizitinė kortelė. Žiauru? Per žiauru. Tačiau viskas pamiršta. Abonentas reinkarnavosi į niekam nežinomą pilietį, trokštantį praskolinti Vilnių visu šimtu procentų. Visuomenė tikisi, kad pilvais į viršų niekas neplauks.
Istorijos dulkės užkloja net labiausiai įsimintinas asmenybes. Ir kriminalines. Ar ne kriminalas miesto gyventojus įstumti į beviltiškas skolas. Žiūri žiūri – mieste gražu. Bet vertėtų išsitraukti finansinius dokumentus ir susipažinti, kaip veiklūs veikėjai viską darė skolon. „Vakaro žinios" supažindina su pastarojo dešimtmečio finansine ir kriminaline Vilniaus situacija.
Kas labiausiai tinka valdyti Vilnių? O kur dingęs Jonavos emigrantas ir buvęs Seimo narys Artūras Zuokas? Jis beldžiasi į rinkėjų širdis. Šiandien pristatome šį kandidatą.
Pamynė pažadus
Dirvą šiems savivaldos rinkimams A.Zuokas pradėjo ruošti labai seniai – dar 2009–ųjų rudenį. Tų metų lapkritį tuometis parlamentaras A.Zuokas pareiškė atsistatydinąs iš Seimo nario posto. Oficiali priežastis – kantrybės taurę esą perpildė nenoras reaguoti į jo siūlymą grąžinti PVM lengvatas.
„Paskutinius pusantro mėnesio mačiau, kad koalicijoje diskusija nebėra įmanoma. Tenka arba tapti tik viskam pritariančiu Seimo nariu – pritariančiu net tam, kam nepritaria Lietuvos gyventojai, – arba trauktis. Puikiai įsivaizduoju, kad mano rinkėjai man moka atlyginimą ne tam, kad aš būčiau Seime, kad viskam pritarčiau, kad tik kartkarčiais pakelčiau ranką už Vyriausybės sprendimus. Tikiu, kad rinkėjai tai įvertins kaip principinę poziciją: negaliu veikti, todėl negaliu užimti veltui vietos", – „Vakaro žinioms“ tąkart aiškino A.Zuokas.
Taip ir liko neįgyvendinti jo prieš rinkimus žmonėms duoti pažadai, kad pensijos sieks 1500 litų, didės pašalpos, gerės studijų kokybė ir t. t.
Politologai perkando
Tačiau politologai jau tada suvokė, kad A.Zuoko pasitraukimas – bandymas susikrauti politinius dividendus ateičiai.
„Manau, kad tai gali būti ir politinių dividendų ateičiai rinkimas. Per kitus rinkimus rinkėjai prisimins, koks principingas buvo A.Zuokas", – sakė politologas Algis Krupavičius.
Kitas A.Zuoko žingsnis buvo visuomeninio judėjimo „Taip" įkūrimas. Su jo pagalba politikas taip pat krovėsi politinius dividendus ateičiai. Politologai neatmeta galimybės, kad A.Zuokas svajoja vėl tapti sostinės meru. Tačiau žmonės iki šiol toli gražu ne iš gerosios pusės prisimena pirmuosius jo vadovavimus sostinei nuo 2000–ųjų lapkričio iki 2007–ųjų pavasario su trumpa pertrauka 2003–iaisiais.
Milžiniškos skolos
Labiausiai į žmonių atmintį įsirėžė didžiuliai savivaldybės skolinimaisi A.Zuoko laikais. Tiesa, neįmanoma sužinoti, kokią skolą rado į postą atėjęs A.Zuokas. Finansų ministerija skelbia tik apie skolas nuo 2002–ųjų pabaigos. Tada Vilniaus skola buvo vos 81 mln., arba 28,58 proc. nuo metinio savivaldybės biudžeto. 2006–ųjų pabaigoje ji jau siekė 206 mln. litų (41,6 proc.), o 2007–ųjų pabaigoje – net 278 mln. litų (50,8 proc.). Būtent tų metų pradžioje A.Zuokas turėjo pasitraukti, tačiau paliko ir neužbaigtų projektų, kuriems buvo reikalingi pinigai.
Užvakar A.Zuokas bandė įrodyti, kad sniegas yra karštas – esą skolos per jo valdymą net sumažėjo. Nuo 81 mln. litų iki 278 mln. litų. Sumažėjo? Nereikėjo A.Zuokui mokytis tokios matematikos. Viskas išeina atbulai. Kaip vėžiui, gulbei ir lydekai. Skolų, remiantis net pirmos klasės matematikos vadovėliu, padidėjo vos 3,5 karto.
Skandalingi projektai
Dėl tokių milžiniškų Vilniaus skolų stebėtis pernelyg neverta. Užtenka prisiminti, pavyzdžiui, garsiąją šviesoforų sistemos istoriją, puikiai iliustruojančią, kaip buvo elgiamasi su sostinės pinigais.
Sistema kainavo beveik 150 mln. litų, tačiau jai ėmus veikti transporto spūstys tik padidėjo. Todėl kai kuriuos šviesoforus teko net „išrauti".
Kitas, švelniai tariant, neracionalumo pavyzdys – mažyčių pašiūrių pirkimas. Prieš pat A.Zuokui pasitraukiant iš pareigų 2007–ųjų pradžioje savivaldybė priėmė sprendimą pašalinti iš K.Sirvydo skvero čia stovinčius prekystalius ir pastatyti 8 stogines, kuriose būtų prekiaujama gintaro dirbiniais, suvenyrais. Vienos 30 kvadratinių metrų ploto stoginės be langų kaina – 137 tūkst. litų, arba daugiau nei 4,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Pinigai būdavo ir tratinami. Ko vertas vien jau 12,5 mln. litų kainavusios „Fluxus" kolekcijos įsigijimas. Joje – varžteliai, skudurėliai, degtukai, spalvoti popierėliai ir kitas šlamštas.
A.Zuokas visuomenei buvo žinomas ir kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) tarybos pirmininkas. Seimo Antikorupcijos komisija dėl šios kontoros veiklos net kreipėsi į prokurorus. Parlamentarus labiausiai stebino, kad Islandijos atlikėjos Bjork koncertas valstybei kainavo 800 tūkst. litų, o analogiškas renginys Latvijai nekainavo nieko. Į prokurorus kreiptasi ir dėl kitų VEKS veiklos aspektų, tarp jų ir dėl A.Zuoko veiksmų šiam būnant VEKS tarybos pirmininku.
Liko planų
Jei kartais A.Zuokas būtų išrinktas, kaip norėtų, kad už maždaug 260 mln. litų mieste išdygtų Gugenheimo muziejus, kuriame galėtų eksponuoti “Fluxus" kolekciją, už keliskart didesnę sumą tiestų metro linijas, planuoja ir tramvajų bėgius
