Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip nuotykių kupina veikla, realybė dažnai būna gerokai sudėtingesnė ir net niūri.
Apie tai, kas slepiasi Lietuvos upių dugne, naujienų portalui tv3.lt pasakoja klubo vadovas Mantas Normantas.
Nuo šiukšlių iki „lobių“
Kalbėdamas apie dažniausiai randamus daiktus ir netikėčiausius atradimus, klubo vadovas M. Normantas sako, kad upių dugnas slepia ir kasdienes atliekas, ir vertingus radinius:
„Randame tų pačių šiukšlių, kurias jau renkame daugiau nei 15 metų. O tie patys įdomieji radiniai, ką vertingo, sakykim, žmonės išmeta, tai per tiek metų turėjom ir skrynelę, kurioje buvo monetos, dantys auksiniai, žiedai. Ir visiems klausimas – kodėl išmest?“
Pasak jo, tarp radinių pasitaiko ne tik smulkių daiktų, bet ir stambių objektų – iš upės dugno iškeltas ne vienas automobilų kėbulas, kai kurie jų buvo supjaustyti, kiti – dar su įvairiomis detalėmis viduje.
Įspūdingų istorijų netrūksta ir kalbant apie papuošalus: „Studentų laikais, kai rinkdavau metalą, esam radę labai daug žiedų. Net su etiketėmis, su kainomis – jos buvo kronomis. Keista buvo. Turime vieną išsisaugoję su juodais deimantais, brangesnį.“
Vis dėlto narų kasdienybė nėra vien tik įdomūs ar vertingi radiniai – nemaža dalis jų kelia ir realų pavojų tiek patiems narams, tiek aplinkai. Pasak klubo vadovo, po vandeniu slypi ne tik pamesti daiktai, bet ir potencialiai grėsmingi objektai, kurių aptikimas reikalauja ypatingo atsargumo.
„Ginklų tai ne vienas ir ne penki yra rasti. Panevėžyje, Nevėžyje, anksčiau jų būdavo praktiškai po kiekvienu tiltu“, – sako pašnekovas.
Dar daugiau nerimo kelia sprogmenys: „Ypač jų daug yra ties Berčiūnais. Ten kažkada buvo rasta keli šimtai sviedinių ir labai didelė dalis jų iki šiol yra upėje.“
Narai susiduria ir su skaudžia realybe
Be daiktų, pasak M. Normanto, upėse aptinkami ir gyvūnai – paskendę elniai, šernai, o kartais ir itin skaudūs vaizdai.
„Buvo atvejis, kai radome maiše įmestus kačiukus, net didelį katiną bulvių maiše“, – prisimena M. Normantas.
Dar sudėtingesnė patirtis – žmogaus kūno radinys: „Kolega yra radęs viename ežere jau apirusį žmogų, tai buvo prieš kokius 14 metų.“
Tokie radiniai palieka stiprų emocinį pėdsaką, tačiau, anot pašnekovo, narų kasdienybė vis dėlto dažniausiai yra kur kas žemiškesnė ir mažiau dramatiška – didžiąją dalį to, ką jie ištraukia iš vandens, sudaro paprasčiausios šiukšlės.
„Nevėžis labai užterštas – randame akumuliatorių, spalvoto metalo, armatūros. Stiklas, buteliai, padangos – tai jau kasdienybė“, – pabrėžia klubo vadovas.
Tarp radinių pasitaiko ir su nardymu susijusių daiktų: „Povandeniniai šautuvai būna pamesti – ar brakonierių, ar legalių narų. Taip pat randame peilių, plūdurų, kurie būna pasiklydę nendrynuose.“
Ką daro su rastais daiktais?
Kalbėdamas apie rastų daiktų likimą, M. Normantas neslepia, kad anksčiau dalis jų būdavo priduodama.
„Kai buvau jaunesnis, gal ir parduodavau – metalo ar aukso laužą. Dabar dažniausiai pasidedame garaže arba pasidaliname tarpusavyje“, – sako jis.
Kalbėdamas apie asmeninius radinius, pašnekovas pasakoja, kad kartais narams pavyksta rasti ir jų savininkus – ypač tuomet, kai aptinkami dokumentai ar kiti atpažinti padedantys daiktai:
„Nevėžyje radome ne vieną piniginę ar rankinę su dokumentais. Buvo atvejis, kai radome pažįstamos moters rankinę – ji buvo apiplėšta prie parduotuvės, o mes ją radome upės dugne. Ji paprašė dokumentus sunaikinti.“
Anot pašnekovo, dažniausiai vertingi daiktai į upes patenka po vagysčių arba dėl asmeninių priežasčių.
„Po vagysčių pasiimama, kas vertinga, o dokumentai išmetami. Kartais daiktai pametami, kartais gal ir tyčia išmetami – iš sielvarto ar kitų priežasčių“, – svarsto jis.
Narų patirtis rodo, kad po vandeniu slypi ne tik netikėti radiniai, bet ir žmonių istorijos, kurios dažnai taip ir lieka neišgirstos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
