„To reikia, nes pagal kariuomenes vado įsakymą pusiasalyje įrengtos orlaivių lauko aikštelės negalima eksploatuoti, nes ji – pasienio zonoje. Jei šis objektas oficialiai taps aerodromu, ta tvarka nebegalios ir lėktuvai vėl galės skraidyti. Blogiausiu atveju teks inicijuoti teises aktų pakeitimus, kad Kuršių nerijai kariškių taikomi apribojimai negaliotų“, – dienraščiui aiškino komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Svarstoma, kad procesams vykstant sklandžiai Bulvikio rage esantis objektas vėl galėtų veikti jau šią vasarą.
Neringos meras Darius Jasaitis tikisi, kad keičiant statusą nereikės koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano: „Plano keisti nereikės, nes nebus naujų statybų. Tikimės, kad aplinkosaugininkai neužkirs kelio aerodromui eksploatuoti. Jis Neringai labai svarbus ir dėl naujų turistų pritraukimo, ir dėl aviacijos švenčių organizavimo, ir dėl ekologiško keliavimo būdo“.
Parko direktorė Aušra Feser teigė, jog parko direkcija iš principo neprieštaraują kad į pusiasalį būtų skraidoma lėktuvais, jie galėtų leistis Bulvikio rage.
Apie tris kilometrus į šiaurę nuo Nidos esantis orlaivių kilimo ir tūpimo takas įrengtas dar 1967 metais. Nuo 2017–ųjų vartai neveikia, nes Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasirašė įsakymą, pagal kurį leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams nebeišduodami.
